Apie Mane

Aš esu Vilmantas Povilaitis, Gimiau 1975 metais birželio mėnesi 29 diena. Mama Buhalterė, Tėvas Vairuotojas Tėvai negyveno labai pasiturinčiai, tėvas mėgdavo išgerti todėl neretai jo atlyginimo šeimos biudžetas negaudavo. Mamos alga buvo maža, todėl nuo pat mažens buvau pratęs prie darbo. Augindavom kopūstus,burokus ir tt.... Paskui kai paaugau pradėjau dirbti ir kitokius darbus ant džinsų,kuriuos siūdavo draugo tėvai, siūdavau siuvimo mašina siūdavau  emblemas,  kaldavau kniedes. Vėliau baigus 9 klases įsidarbinau Dviračių variklių gamykloje"Vairas" kurioje dirbau 4 valandas nes buvau nepilnametis. Per 4 darbo valandas atlikdavau 8 darbo valandų darbą ir grįžęs namo ir šiek tiek pailsėjęs eidavau garinti džinsų. Gamykloje darbą pradėdavau 8 val ryto ir baigdavau apie 12 val. grįždavau namo ir pailsėjęs eidavau į kita darbą iš kurio grįždavau apie 24 val. Tikrai teko daug dirbti! Esu dirbęs ir kitokius įvairius darbus. Turėjau didelių problemų su nusikaltėliais, nekarta buvau jų puolamas ir bauginamas, keletą kartų buvau peršautas. Teko susidurti ir su Teisėsaugos, tiksliau sakant Teismų "geru" darbu kurie vis dar tebesitęsia nuo 2003 metų įvykių kurių metu buvau kelis kartus peršautas ir sunkiai sužeistas. Kadangi po banditų išpuolių tapau invalidu ir praradęs sveikatą Lietuvoje nebegalėjau pilnavertiškai išlaikyti šeimą 2005 metu vasara emigravau į Airija. Airijoje netrukus pavyko atsistoti ant kojų todėl ir Žmona o veliau ir vaikai atvyko į Airiją. Per puse metu Airijoje susikūrėme pilnavertį gyvenimą, bet ilgesys Tėvynei buvo labai didelis, todėl 2007 pavasarį grįžome į Lietuva. Grįžęs be valstybes pagalbos sukūriau verslą ir pragyvenimo šaltinį savo Šeimai bei darbo vietas sau ir kitiems . Bet atėjus į valdžia Tironams buvo sunaikintos sąlygos verslui ir gyvenimui Lietuvoje. Kadangi turiu Busto kreditą ir paskolų verslui likti Lietuvoje buvo nebeįmanoma todėl teko vėl emigruoti tenai kur , nors ir esi svetimas, bet esi laukiamas tai į Airija. Esu labai gerai susipažinęs su DARBU, VADOVAVIMU, BANDITAIS, TEISESAUGA(BANDITAIS), esu SKOLININKAS, turiu dar daugiau SKOLININKŲ, todėl žinau ir apie BANKUS, ANTSTOLIUS ir begalę dar daug kitu dalykų! Kadangi esu visame tame, kur yra daugelis Lietuvos žmonių, todėl žinau jų problemas ir tų problemų sprendimo būdus, nes Jūsų problemos yra mano problemos!
 Tiems, kam įdomu galite paskaityti toliau, apie Lietuvos " Teisėsaugos" organų veikiant kartu su  bankininkais ir nusikaltėliais  vygdomą susidorojimą su manimi ir mano Šeima. 

 2002 spalio 18 dieną užpultas ir sumuštas organizuotos nusikalstamos grupuotės veikėjų. Šis nusikaltimas buvo išaiškintas greitai ir kokybiškai, jį ištyrė tuometinės ONTT Šiaulių pareigūnai, kuriuos labia gerbiu ir esu Jiems labia dėkingas, už ne tik gerai atliktą darbą, bet ir už palaikymą ir psichologinę pagalbą. Šio skyriaus pareigūnai, turėtų būti pavyzdžiu, visiems pareigūnams. Bet vos bylai atsidūrus teisme, prasidėjo keisti dalykai. Teismuose akivaizdžiai buvo palaikoma ne tiesa ir teisingumas, bet organizuotos nusikalstamos gaujos , kuri vadinama “vanaginiai”, veikėjai. Kurie įvygdė prieš mane įžūlų smurtinį nusikaltimą vidurį baltos dienos, Šiaulių miesto centro gatvėje, kur pilna žmonių. Šio nusikaltimo metu, man buvo grąsinama nužudymu, į mane nustačius revolverį. Šio prieš mane įvygdyto nusikaltimo metu buvau keletą kartų stipriai sumuštas . Šį nusikaltimą įvygdė nusikalstamo pasaulio “autoritetai” Renatas Simonenko, Gediminas Baravykas, kuris ir grasino mane nužudyti į mane nustatęs revolverį, bei dar vienas nenustatytas veikėjas. Nors nusikaltimas buvo gan įžūlus, padaręs didelę žalą mano sveikatai, bei sukėlęs grėsmę mano gyvybei, dėl ko išgyvenau ne tik fizinį skausmą, bet ir patyriau didžiulį stresą ir baisius išgyvenimus. Nes buvau, ne tik žiauriai ir negailestingai sumuštas, bet ir buvo grąsinta, mane nužudyti. Nusikaltimo metu nusikaltėliai iš manęs reikalavo tūkstančio JAV dolerių, grasindami išmesti mane iš mano automobilio, jeigu tos pinigų sumos jiems nesumokėsiu. Kas pilnai atitinka, turto prievartavimo sąvoką. Nežiūrint į nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei į nusikaltimo pasėkmes ir nusikaltimą padariusių asmenų gyvenimo biografiją, tuometinis Šiaulių Miesto apylinkės Teismo Teisėjas, Roščiankovas, šiems įžūliems ir pavojingiems nusikaltėliams skyrė labia humaniškas bausmes, kurios net buvo skiriamos lygtinai, neskiriant laisvės atėmimo bausmės. Keisti dalykai dėjosi ir su Kalėjimo departamento pareigūnų elgiasiu, nes nusikaltėliai buvo teigiamai vertinami, nors neatlygino man teismo priteistos žalos. 2003 sausio 25 dieną, vėl patyriau ginkluotų ir gerai organizuotų nusikaltėlių išpuolį, kurio metu buvau keletą kartų peršautas ir sunkiai sužeistas. Tik laimingo atsitiktinumo ir medikų atliktos pagalbos dėka, likau gyvas. Aš ne tik buvau sunkiai sužeistas, bet kadangi sužalojimai buvo rimti, buvo iškilusi didžiulė grėsmė , mano gyvybei.
Šį nusikaltimą įvygdė, kaukėti , gerai organizuoti nusikaltėliai, todėl jį išaiškinti buvo sudėtinga. Bet maždaug po dviejų su puse metų, šis nusikaltimas buvo išaiškintas ir nusikaltimo organizatorius, bei vygdytojai, buvo išaiškinti.
Bylai atsidūrus teisme, vėl prasidėjo keisti dalykai. Teismai neatstovavo nei tiesai, nei teisingumui, bet akivaizdžiai tyčiojosi iš manęs nukentėjusiojo ir savo sprendimais mane žemino ir žeidė, taip žlugdė mane psichologiškai. Nors būdamas ir taip nukentėjęs nuo baisių nusikaltimų ir tapęs invalidu, turėjau kesti teismų priimamų sprendimų patyčias ir pažeminimus. Tiek Šiaulių apygardos, tiek Lietuvos Apelecinis Teismas iš manęs nukentėjusiojo, buvo priteisęs nusikaltimą organizavusio Edvino Šimkaus naudai, jo teisines išlaidas 600 litų. Tai buvo didžiulis pažeminimas sukėlęs man, mano Šeimai, Tėvams ir artimiesiems didžiulį stresą ir ižgyvenimus. Tai visiškai sunaikino pasitikėjimą Lietuvos Teisėsauga, nes priimti sprendimai buvo ne tik neteisingi, bet įžulūs, žeminantys, keliantys stresą ir visiškai diskridintujantys teisingumą ir teršiantys teisėsaugos vardą. Tokius sprendimus vertinu kaip nusikaltimą nes tai visiškai nepanašu į teisingumo vygdymą ir netelpa į jokius protingumo, teisingumko rėmus. Tai spjūvis į nukentėjusijį ir jo samoningas žlugdymas ir paniekinimas. Ištisus 10 metų esu kankinamas neteisingų ir teisingumo sąvokai stipriai prieštaraujančių teismų sprendimų, dėl kurių patyriau didžiulius moralinius bei dvasinius išgyvenimus. Neteisingi teismų sprendimai ilgus metus man darė labai stiprų psichologinį spaudimą. Visa tai verčia manyti, kad Lietuvos teisėsauga ( įpatingai Šiaulių teisėsauga) yra labai korumpuota ,visiškai neginanti teisingumo, bei stipriai nukentėjusio žmogaus.
2003-01-25 dieną buvau kelis kartus peršautas grupinio ginkluoto apiplėšimo metu, kurio organizatorius yra Edvinas Šimkus, žinomas Šiauliuose ir prieštaringai vertinamų turtuolių sūnus. Dėl šio nusikaltimo Edvinas Šimkus ne tik nebuvo nubaustas laisvės atėmimo bausme, bet dar iš nukentėjusio žmogaus kuriuo esu aš, prisiteisė 600 lt. jo advokatų išlaidų, kurias jis perdavė išieškoti anstolės V. Šimkienės anstolių kontorai. Net nesulaukęs teismo nutarties apskundimo termino pabaigos. Anstolė V. Šimlienė priėmė šį vygdomajį raštą ir nedelsdama ėmėsi aktyvaus darbo, siūsdama man laiškus ir reikalavimus sumokėti tariamą skolą, kuri gali būti užginčyta Lietuvos Auščiausiajame Teisme, būtent tai ir įvyko, nes Lietuvos Aukščiausias Teismas priėmė teisingą ir visiškai man palankų sprendimą, kuris man sugrąžino viltį, kad teisingumas gali būti pasiektas ir Lietuvoje. Bet eilinį kartą atsitikus keistam dalykui, šis teismo sprendimas buvo apskūstas, nors jis buvo neskundžiamas ir byla atsidūrė Lietuvos Konstitucineme Teisme, nors ir taip nuo 2003.01.25 dieną įvygdyto nusikaltimo ši byla senai patenka į perilgų teismo procesų apibrėžimą. Taigi akicvaizdu, kad ilgus metus besitesiantys teismai lydimi nusikalstamų sporendimų yra vilkinami specialiai ir apgalvotai.
Aš taip pat turiu piktybiniu skolininkų, kuriuos esu padavęs anstoliams ir visada prieš priimdami vygdomajį raštą anstolių kontoros darbuotojai visada manęs paklausdavo ar teismo nutarties apskundimo terminas yra pasibaigęs.kadangi tuo metu , kai anstolė V. Šimkienė pradėjo iš manęs aktyvų, tariamos skolos, išieškojima aš gyvenau ir dirbau Airijoje. Apie siunčiamus V. Šimkienės laiškus ir reikalavimus sumokėti (tariamą skolą) kuri po Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimo buvo panaikinta mane informavo mano Mama telefonu. Sužinojęs apie anstolės V. Šimkienės reikalavimus, tuč tuojau nusprendžiau paskambinti į šią anstolių kontorą. Man paskambinius atsiliepė moteris, man prisistačius, kad esu Vilmantas Povilaitis ji pradėjo su manimi kalbėti šiurkščiai ir nepagarbiai. Ji buvo pasipiktinusi mano skambučiu, nes aš paskambinau šeštadienį. Moteris, kuri su manimi kalbėjo gan šiurkščiai ir akiplėšiškai, pasakė , kad anstolių kontora šeštadieniais nedirba. Manau kad telefonu kalbėjausi su pačia antstole Vaiva Šimkiene. Nors ji pakėlė ragelį ir su manimi kalbėjo. Aš bandžaiu jai paaiškinti, kad ši visiškai teisingumui ir logikai prieštaraujanti teismo nutrtis bus skundžiama, nes nebuvo pasibaigęs teismo nutarties apskundimo terminas, bet ji metė ragelį ir nutraukė pokalbį. Man gryžus iš Airijos į Lietuvą atostogoms, kurias pasiėmaiu,kad galėčiau sudalyvauti viename teismo posėdyje, kuris taip pat dėl man nežinomų ir nesuprantamų priežačių buvo atidėtas ir tokiu būdu atimta galimybė jame sudalyvauti. Jau būnant Lietuvoje gavau laišką iš anstolės V. Šimkienės padėjėjo Eimanto Valiuškos . Laiške buvo reikalaujama apmokėti (tariamą skolą) bei anstolio vygdymo išlaidas. Aš nedelsiant paskambinau į anstolės V. Šimkienės anstolių kontorą ir pageidavau pasikalbėti su anstolės padėjėju E. Valiuška , kuris ir pakėlė ragelį. Vos man prisistačius, kad esu Vilmantas Povilaitis E. Valiuška pradėjo kalbėti su manim šiurkščiai ir įžuliai, taip manęs negerbdamas ir žemindamas mano garbę ir orumą. Savo kalboje naudojo kalinių žargonus kas vertė mane jaustis labai prastai ir nejaukiai. Pamatęs , kaip su manimi elgiamasi supratau, kad čia susikalbėti ir isiaiškinti bus tikrai nelengva, todėl įvertinęs situaciją, paisiėmiau vaizdo kamerą ir nuvažiavau į šią anstolių kontorą. Man atvykus į anstolės V. Šimkienės kontorą su E. Valiuška susitikti nepavyko, nes jo tuo metu nebuvo, todėl besikalbant su kitomis šios kontoros darbuotojomis anstolė V. Šimkienė iškvietė policija ir reikalavo man , kad nefilmuočiau. Atvykę policijos pareigūnai jokių mano nusikaltimų neįžvelgė, nes nebuvau jų ir padaręs.
Lietuvos Anstolių kontorose yra filmuojami tiek kontorų darbuotojai tiek lankytojai, neatsiklausus nei vienų nei kitų nuomonės ar jie nori būti stebimi ir kontroliuojami. Todėl atvykus policijos pareigūnams nebuvo galimybės atrasti, jokių įstatymų pažeidimų nes jų aš nepadariau .
Kadangi apsilankymo pas anstolę metu nepavyko išspresti man rūpimo klausymo, todėl kitą dieną pasirašęs pretendziją ir pasiėmęs savo seno skolininko vygdomajį raštą 2010-01-20 vėl atvykau į anstolės V. Šimkienės kontorą, kadangi žinojau jų neetišką ir gan įžulių elgesį vėl pasiėmiau vaizdo kamerą ir vos išlipęs iš mašinos pradėjau filmavimą atvykęs į anstolės kontorą norėjau įteikti savo parašyta raštiską pretenziją ir savo skolininko vygdomajį raštą, tačiau anstolės kontoros darbuotojai, dėl man visiškai neaiškių priežasčių akivaizdžiai sutriko ir ėmė elgtis neadekvačiai. Aš priėjau prie dokumentų priėmėjos staliuko ir norėjau paprasčiausiai įteikti pretendzija bei įteikti savo skolininko vygdomajį rštą, kad ši antstolės kontora išieškotų skolą iš mano skolininko. Tada prie priėmėjos stalo atėjo ir anstolės padėjėjas, kurio dar nepažinojau, kaip E. Valiuškos.jis priėjęs pradėjo prie manęs kabinėtis dėl filmavimo tyčiojosi iš manęs, įvairiausiais būdais bandydamas mane išprovokuoti, konfliktui. ( Dabar suprantu kad tiek kalbant telefonu tiek atvykus į antstoliės kontorą buvau provokuojamas specialiai ir buvo bandoma sukelti man stiprias emocijas, kad aš griebčiausi smurto, nes buvau akivaizdžiai žeminamas ir įžeidinėjamas. Tai buvo daroma suplanuotai todėl, kad vėliau pavykus provokacijai, jie būtų galėję mane apkaltinti ir taip su manimi susidoroti, nes jie mano manymu tai darė pagal Edvino Šimkaus tėvų užsakymą, kurie mano manymų turi pinigų, bet nebeturi sažinės ir kitų Žmonėms būdingų vertybių. Nekartą man pažystami žmonės yra sakę, kad Edvino Šimkaus tėvai nori mane sunaikinti. Taip pat nekartą iš pažystamų žmonių, kurie nenori būti įvardinti, nes taip pat bijo susidorojimo, esu girdėjęs, kad būsiu išmestas iš savo namo, kurį pirkau gavęs būsto kreditą. ) Kadangi esu psichologiškai tvirtas ir nesu linkęs į jokius nusikaltimus, bei smurtą, jokių psichinių problemų gyvenime neturėjau, todėl jam manęs išprovokuoti nepavyko. Aš darbuotojai pateikiau rąštišką pretendziją ir tada norėjau, kad būtų priimtas mano vygdomas raštas skolos iš mano skolininko išieškojimui. Antstolės kontoros darbuotojai vietoj to, kad tiesiog pagal teisės aktų nustatytas procedūras, ir anstolių kontoros tvarką priimtų dokumentus nuolat reikalavo nutraukti filmavimą, sakydami, kad tada galėsime “normaliai pasišnekėti” ( kas dėl jų elgesio su manimi, man kėlė labai didelių abejonių ir leido manyti, kad vos tik išjiungęs kamerą būsiu užpultas ir sumuštas). Vienu metu E. Valiuška klastingai sėlindamas bandė apeiti mane iš nugaros, kas leido man suvokti, kad būsiu puolamas. Kadangi šis jo elgesys man priminė prieš mane 2002-2010 metais nusikaltelių išpuolius, aš emociskai sutrikęs, išreiškiau savo nuomonę, pavadindamas jį banditu ir paprašiau jo atsitraukti. Aš visą laiką bendravau normaliai, nepasidaviau jo provokacijai bei neprovokavau kitų , aš pats buvau išprovokuotas atvykimui į šią anstolių kontora su vaizdo kamera, nes jų įžūlus ir neadekvatus elgesys tiek kalbant telefonu tiek pabendravus su šios anstolių kontoros darbuotuojais prieš tai, man nepaliko nieko kito kaip viską filmuoti, kad galėčiau įrodyti jų įžūlų ir nepagarbų elgesį, uzfiksuodamas vaizdo kamera , kaip bus priimami vygdymui dokumentai. Buvau pasirengęs sumokėti nustatytą mokestį ir atlikti kitas privalomas procedūras. Bebandant įtikinti, jog nepaisant įjunktos kameros darbuotojai turėtų atlikti ir užregistruoti pateiktus dokumentus. Į kontorą įėjo du asmenys aš jų nefilmavau nes man jie jokio įtarimo tada dar nekėlė. Tuo metu anstolės padėjėjėas E. Valiuška ėmė elgtis dar agresyviau ir jis pradėjo mane pulti dengdamas kameros objektyvą, bandė ją išjungti. Pradėjo spardytis. Visa tai yra užfiksuota mano padarytame vaizdo įraše, kuriame aiškiai matyti, kad smurtautojas mane puola, spardo, bando išpėšti kamerą ir aš šaukiu , kad atėję žmonės iškviestų policiją. Būtų nelogiška jog aš siekdamas padaryti nusikastomas veikas, kuriomis esu apkaltintas, būčiau pats filmavęs ir dar prašęs iškviesti policiją. Nuo E. Valiuškos smūgių nugara griuvau ant priėmimo stalo. Man griūvant sudužo priėmimo staliuo stiklinė apdaila. Griūnant išsijungus kamerai, mano atžvilgiu iš E. Valiuškos ir kito asmens kuris šaukdamas, kad reikia atimti iš manęs kamerą, pasipylė smūgiai rankomis ir kojomis. Po to, kai atvyko Policijos pareigūnai iš jų sužinojau, kad antrasis mane puolęs veikėjas yra Gintautas Šimkus, Antstolės Vaivos Šimkienės sutuoktinis. Po prieš mane įvygdyto nusikaltimo, nuvykome į policijos nuovadą ir surašėme pareiškimą. Nors nukentėjau nuo smurtinio nusikaltimo ir buvau sumuštas, pareigūnai nedavė siuntimo, teisinei medicininei komisijai. Tai buvo pirmasis mano pastebėtas pažeidimas, kuris kėlė įtarimų. Po pareiškimo surašymo, nuvykome į Šiaulių respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, kur mane apžiūrėjas gydytojas išrašė man medikamentų ir įtvarą stuburui ir krūtinės lastai. Kitą dieną kreipiausi į Savo Šeimos gydytoją, bei Teismo medicinos ekspertizę ir savo lėšomis ją atlikau. Vėlaiu paskambinau į policijos nuovadą ir sužinojau, kad byla, perduota kitai nuovadai. Vėliau po patikslintos apklausos, buvau šokiruotas, nes pareigūnas pareiškė, kad ikiteisminis tyrimas, pagal mano pareiškimą net nebus pradėtas. Kadangi, visada anksčiau po patirtų smurtinių nusikaltimų, pareigūnai visada buvo sažiningi ir supratingi ir niekada nebuvau jų apgautas, nors niekada neskaitydavau, kaip jie surašo apklausą, nes tai mane labia vargina, kadangi esu neygalus žmogus. Surašytų pareiškimų ir apklausų neskaičiau ir po šio įvykio, nes būdamas teisingu,doru ir sažiningu žmogumi, pasitikėjau pareigūnų sažiningumu, todėl visus jų surašytus dokumentus pasirašiau, neperskaitęs. Vėliau, paaiškėjo, kad jie iškraipė tai ką sakiau. Kadangi, turėjau bilietą ir turėjau išvykti į Airiją, kur toliau turėjau testi gydymą, nebeturėjau galimybių siekti teisingumo Lietuvoje. Todėl siunčiau elektroninius laiškus į įvairias institucijas. Vėliau gavau, atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas. Todėl nusiraminau ir maniau, kad ikiteisminis tyrimas pasieks teismą ir mano skriaudikai bus nubausti. Bet vėl gryžus į Lietuvą buvau priblokštas, nes iš nukentėjusiojo, buvau paverstas kaltinamuoju, nors visa bylos medžiaga , bei mano filmuota medžiaga akivaizdžiai rodė, kad esu nukentėjusysis. Bylą sufabrikavę ir iš nukentėjusiojo, mane padarę kaltinamuoju, pareigūnai mane apšmeižė ir apjuodino, bei sutepė mano dorą vardą. Taip mane įžeidė ir pažemino, bei sukėlė didelius psichologinius išgyvenimus. Bylą sufabrikavę pareigūnai šnipinėjo, mano gyvenimą, mano migracijos maršrutus , mano turimą turtą, bei išvertė į anglų kalbą man sufabrikuotus kaltinimus ir manau, juos perdavė kitų valstybių teisėsaugos įstaigoms. Nuo tada, man skrendant lėktuvais ar , einant per kitus pasų patikros postus, prasidėjo mano paso skanavimas ir užlaikymai, pasų patikros punktuose, kai tuo tarpu, kiti žmonės tik parodo pasą ir būna praleisti. Manau, kad buvo ir yra klausomi, mano telefono skambučiai. Manau, kad antstolė Vaiva Šimkienė visą tai įtakojo nes ji teisėsaugos sistemoje dirba ilgus metus ir turi gan geras pažintis ir įtaką. Ji taip pat turi geras pažintis ir su bankų atstovais ir mano manymu juos itakojo. Netgi priemano akių ji skambino banko darbuotojai, reikalaudama, kad banko darbuotoja parašytų dokumenta, kuris suteiktų antstolei V.Šimkienei daugiau galių mane naikinant ir žlugdant. Esu tikras, kad atlikus nuodugnų ir objektyvų bei nešališką tyrimą tai pasitvirtins. Pirmiausiai buvau nuodugniai šnipinėjamas ir analizuojama mano padėtis gyvenime. Aiškinamasi mano Šeimyninė padėtis, kaip aš gyvenu, ką mėgstu, kur lankosi, kokį turiu turtą, kokius turiu įsipareigojimus bankams, fiziniams ir juridiniams asmenims. Buvo iššnipinėjami mano migracijos maršrutai, klausomi telefono pokalbiai ir ttt.... Toliau sekė veiksmas. Viskas buvo daroma, kad aš neturėčiau pajemų, arba, kad būtų bent kiek galima jos sumažintos. Kadangi turėjau ir turiu įsipareigojimų bankams, bankai pradėjo daryti spaudimą ir reikalauti to ko įvygdyti neimanoma, užuot įvertinę situaciją priimtų kompromisinį ir protingą sprendimą, kurį būtų įmanoma vygdyti. Toliau buvau perduodatas teismui šis vienašališkai priima palankius sprendimus bankams, toliau keistom aplinkybėmis, skolos išieškojimas atsiduria antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje, kuri ir vėl imasi intensyvaus puolimo, darant didžiulį psichologinį spaudimą, areštuojant visą mano ir mano IĮ “ Vilmantinas” turtą, nors skola bankui tesiekia, tik 30000 litų. Areštas visam turtui buvo uždėtas, mano manymu tik todėl, kad negaliėčiau parduoti, neužstatyto bankui turto ir nesugražinčiau bankui priteistos sumos, kad neišsivaduočiau iš Antstolės Vaivos Šimkienės vygdomo susidorojimo. Man ne tik yra areštuotas visas mano, bei mano IĮ turtas, bet ir atimama pusę invalidumo pensijos, nors ji yra tik 318 litų . Esu akivaizdžiai žlugdomas ir naikinamas, taip yra siekiama susidoroti su manimi ir mano Šeima. Netikėtai buvau paverstas kriminaliniu nusikaltėliu, tam sufabrikavus baudžiamą bylą. Antstolė Vaiva Šimkienė ir jos darbuotojai samoningai bandė mane išprovokuoti ir kurstė emocijas, kuriomis mane priverstų nusikalsti, griebiantis smurto, o provokacijai nepavykūs buvau sumuštas o vėliau kad ir būdamas nukentėjusiuoju, buvau paverstas užpuoliku. Šiauliuose neradau nei vieno advokato, kuris apsiimtų mane ginti, nuo mano manymu didelius ryšius turinčios ir įtakingos Antstolės Vaivos Šimkienės. Todėl kreipiausi į advokatą Aidą Venckų, kuris surašė priešprėšinį skundą, kurį Jis pateikė prieš pat Teismo posėdį, atimdamas man galimybę su juo susipažinti. Aidas Venckus padavė tik tiek dokumentų, kiek turėjau atiduoti teismui, todėl neturėjau galimybės su juo susipažinti, netgi teismui skyrus pertrauką. Po teismo posėdžio išsireikalavau iš advokato Aido Venckaus Jo surašyto priešpriešinio skundo kopiją ir perskaitęs ją buvau šokiruotas, nes jeme buvo surašyta, tiesos neatitinkanti medžiaga. Tai taip pat sukėlė didžiulį stresą. Būtent dėl šios priežasties ir nutraukiau ginybos sutartį su Aidu Venckumi. Pagal mano didelę ir nepavydėtiną gyvenimo patirtį, galima teigti, kad Jūsų pasamdytas advokatas neatstovaus Jūsų , bet iš arčiau jus šnipinės ir bandys atrasti Jūsų silpnų vietų, kuriomis pasinaudos išsigimusi sistema. Visa teisėsauga muš įvartčius būtent į Jūsų vartus, priiminės neteisingus ir Jūsų garbę ir orumą žeminančius sprendimus, kad Jus palauštų psichologiškai , nes tai yra sistema, sistema kuri naikina Valstybę ir Mūsų gyvenimus. Visą tai esu nuodugniai ištyrinėjas ir patyręs savo paties gyvenime. Norėdami su jumis susidoroti darys viską, kad Jus sunaikintų finansiškai, fiziškai ir psichologiškai. Bus siekiama Jus palaušti ir išprovokuoti arba savižudybei arba savarankiško teisingumo vygdymui. Nes tai du variantai sunaikinti Žmogų taip, kad atrodytų dėl to niekas nekaltas, tai senai KGB taikoma metodika, kuria siekiama susidoroti su nepalankiais sistemai Žmonėmis. Vienu atvėju Žmogus atsiduria kape, kitu kalėjime. Taigi, iš paprasto ir Doro Žmogaus išsigimusi sistema sukuria, "savižudį", "nusikaltėlį", "piktybinį skolininką". Taip paprasta visus paversti, "savižudžiais", "nusikaltėliais" ," piktybiniais skolininkais". Kiti Žmonės žudomi imituojant nelaimingus atsitikimus ir savaiminę mirtį. Pasitaiko, kad alkocholio nevartojantys Žmonės būna taip prisigėrę kad net paspringsta savo skrandžio turiniu. Kiti bando nusišlapinti pro daugiaaukščio viešbučio langą ir "netyčia" pro jį iškrenta ir žūva. Kai kurie skęsta pelkėse. Paprasčiausiai pakanka Žmogui atimti pajemas ir jis palaipsniui pradeda klimti skolose, nes neturint pajemų, materialiame pasaulyje neimanoma išgyventi. Taigis, kaškas labai lengvai sprendžia Mūsų likimus, bet tai nesites amžinai ir ateis atpildo valanda. Dvidešimts metų “nepriklausomybės” padarė skolininkais ne tik Mus, bet ir paskandino skolose Mūsų Valstybę kuri pateko į gudriai paspestus spastus. Taigis, visą tai galime pakeisti ir sustabdyti, nes tai nusikaltimas. Mūsų pareiga atmerkti akis tiesai ir atsisakyti Mūsų Valstybę ir Mūsų gyvenimus griaunančių nedorėlių " paslaugų" Parodykim savo vietą tiems, kurie Mus ištisus du dešimtmečius naikina ir žlugdo, kabindami mums makaronus ir žadėdami Mums tai, ko niekada jie nesuteiks. Pažvelkime kur Mus atvedė prieš du dešimtmečius ant melo pamatų suformuotas kelias, kelias į pasaulinę vergovinę santvarką. Kurioje nebėra nei laisvės, nei tiesos nei teisybės.
Nuo 2002-2012 prieš mane įvygdytų smurtinių ir ginkluotų nusikaltimų, ištisą dešimtmetį tesiasi protu nesuvokiami dalykai. Ištisą dešimtmetį Lietuvos teisėsauga, kurią vadinti teisėsauga, labia sunku, vygdo prieš mane ir mano Šeimą psichologinį susidorojimą. Ištisą dešimtmetį nesibaigia teismų procesai, lydimi absurdiškų teismų sprendimų, kurie ne tik buvo apsurdiški ir nelogiški, žeminantys ir iškraipantys teisingumo savoką, bet ir žeminantys Mano, bei mano Šeimos garbę ir orumą. Teismų sprendimai ir teismų procesų trukmė besitesianti dešimtmetį kėlė ir vis tebekelia grėsmę ne tik mūsų Šeimai, bet ir Tėvams ir kitiems artimiems Žmonėms, kurie yra susipažinę su šia ilgus metus besitesiančia problema . Ilgi neteisybės metai žlugdė ir žemino Mūsų daugiavaikę Šeimą ir kėlė grėsmę ne tik Mūsų sveikatai, bet ir givybei, nes tokį ilgą laiką besitesiantčios patyčios ir pažeminimai, bei finansinis žlugdymas, galėjo privesti ne tik prie šeimos iširimo, bet ir prie savižudybių, bei savavališko teisingumo vygdymo, nes visiškai prarastas pasitikėjimas Lietuvos teisėsauga, kuri samoningai ištisą dešimtmetį Mus niekina ir žlugdo. Kadangi Mums buvo daromas didžiulis finansinis , bei psichologinis spaudimas, kas ir toliau tebesitesia, Mes vertiname, kaip bandymą su Mumis susidoroti. Nors buvau ir esu, ginkluotų ir smurtinių nusikaltimų auka, ištisą dešimtmetį esame kankinami ir žlugdomi. Nors civilizuotame Pasaulyje, tokių nusikaltimų aukom, Valstybės suteikia pagalbą ir rūpinasi nuo smurtinių nusikaltimų nuikentėjusiais Žmonėmis, teikdami Jiems tiek finansinę , tiek ir kitokią pagalbą, siekdami padėti Žmonėms, po patirtų išgyvenimų ir sukrėtimų. Mūsų atvėju atsitiko priešingai. Negana to, kad nukentėjau, nuo baisių ir įžulių smurtinių ir ginkluotų nusikaltimų, kurių dėka patyriau baisius išgyvenimus, bei praradau sveikatą ir tapau invalidu. Turėjau išgyventi ir ištverti neteisingų ir didelius pažeminimus ir psichologinį stresą sukelenčių teismų sprendimų, kurie tesiasi ištisą dešimtmetį. Kadangi esame žeminami ir kankimani ištisą dešimtmetį, tai testis nebegali. Todėl reikalauju:
1. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės
2. Lietuvos Respublikos Premjiero Andriaus Kubiliaus
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
4. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės Irenos Degutienės
5. Lietuvos Respublikos Seimo
6. Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro Remigijaus Šimašiaus
7. Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos
8. Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministro Artūro Meliano
9. Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerijos
10. Lietuvos Respublikos Generalinį Prokurorą Darių Valį
11. Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros
12. Lietuvos Respublikos Antstolių Rūmams

1. Sudaryti komisiją ir nedelsiant sustabdyti vygdomą susidorojimą, kuris vygdomas atimant man pajemas ir sudarant daug išlaidų, dėl nuolatinių priverstinių kelionių į Teismus.
2. Sustabdyti Antstolės Vaivos Šimkienės vygdomą išieškojimą iš manes ir mano IĮ “Vimantinas”
3. Atydžiai peržiūrėti ir nuodugniai ištirti visas bylas, nuo 2002 metų iki 2012, kuriuose yra mano dalyvavimas.
4. Atydžiai peržiūrėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ir sprendimus
5. Atydžiai peržiūrėti prokurorų veiksmus ir sprendimus
6. Atydžiai peržiūrėti ir išnagrinėti Antstolės Vaivos Šimkienės veiksmus ir veiklą
7. Paskirti man Valstybės garantuotą Teisininką
8. Atleisti iš pareigų susikompramitavusius ir nusikalstamus sprendimus priėmusius pareigūnus ir teisininkus.
9. Viešai per žiniasklaidos priemones informuoti, apie šią ilgus metus augintą problemą.
10. Nedelsiant skubos tvarka išnagrinėti bylą, kuri keistomis aplinkybėmis atsidūrė Lietuvos Konstitucijos Teisme, nors ši byla senai yra perilgų teismo procesų stadijoje.
11. Kadangi buvau iš nukentėjusiojo paverstas įtariamuoju, reikalauju, kad būtų viešai atsiprašyta ir iš juodūjų sarašų ištrinta, mano Vardas ir Pavardė.
12. Kadangi, dėl Lietuvos teisėsaugos neteisingų ir mano požiūriu nusikalstamų veiksmų, besitesiančių patyčių ir pažeminimų kurie atėmė man, bei mano Šeimai, mano, Tėvams ir artimiesiems dešimtmetį normalaus ir pilnaverčio gyvenimo. Reikalauju 1000000 EURŲ kompensacijos
Visą informaciją ir gautus laiškus viešinsiu visais įmanomais būdais ir nesileisiu toliau naikinamas ir žlugdomas. TEISINGUMAS privalo atitikti šio žodžio reikšmę, bet neturi tyčiotis ir dešimtmečius trypti ir naikinti dorų ir sažiningū Žmonių gyvenimo.

 Pridedu straipsnių iš laikraščių, bei interneto pavadinimus, kuriuos įvedę į Google
 paieškos langelį lengvai rasite, jeigu slaptos tarnybos jų ten nepašalins Straipsniuose yra netikslumų , kurie išaiškės, viską nuodugniai įsigilinus ir išanalizavus.


1.Vietoi kario uniformos- kalinio drabužiai
Gintaras Šiuparys, Dienraštis “Lietuvos Rytas”, 2006 09 12
2.Temidė: auka skolinga nuteistajam
2009m. Balandžio 15 d. Edita Karklienė laikraštis “Šiaulių kraštas”

3.Peršautas vyras skolos užpuolikuj atsikratė tik teisme
Rita Gečiūnaitė, Alfa.lt 2011 02 02

4.Teisėtvarka teisingesnė nusikaltėliui
Edita Karklelienė 2008 Balandžio 30d, laikraštis “Šiaulių kraštas”
5. Priteistų pinigų laukti iki mirties..Tomas BERŽINSKAS 2005 m. Gegužės 20d.Laikraštis "Šiaulių kraštas"
6. Dveji metai banditų taikiklyje. Tomas BERŽINSKAS 2004 m. Gruodžio 8 d.Laikraštis "Šiaulių kraštas"
7. Teisinė pornografija vyksta netgi Aukščiausiame Lietuvos teisme ir apskundžiami to paties aukščiausiojo teismo sprendimai, kurie yra net neskundžiami. http://www.delfi.lt/news/daily/law/article.php?id=51748539&categoryID=187599 Paskaitykite ne tik straipsnį, kuriame nuslepiama svarbi tiesa, bet ir komentarus.

PS. Kadangi esu nekartą rašęs Prezidentei Daliai Grybauskaitei, bet realios pagalbos nesulaukiau ir gavau atsakymą, kad Lietuvoje teisingumą vygdo teismai, nors mano istorija aiškiai parodo, kad Lietuvoje Teismai nevygdo jokio teisingumo, bet priima nusikalstamus sprendimus ir ilgus metus bando susidoroti jau ir taip nuo sunkių nusikaltimų nukentėjusiu Žmogumi ir jo Šeima. Taigi, jeigu Lietuvoje Teismai vygdytų TEISINJGUMĄ, o ne TYČIOTOSI iš TEISINGUMO, tokių pareiškimų aš neturėčiau dėl ko ir rašyti.
Kadangi Jūs čia mano išvardinti, atstovaujate TAUTAI reikalauju nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų ir atstatyti TEISINGUMĄ atitinkantį šio žodžio reikšmę. Esu pasiruošęs jums talkinti ir paaiškinti iškilusius klausymus ir neai6kumus, bei pateikti papildomus įrodymus.

Pagarbiai
Vilmantas Povilaitis
 www.vilmantinas.com

Gintaras Šiuparys2006-09-12Dienraštis "Lietuvos rytas"

Straipsnis apie nusikaltimą, kurio metu buvau kelis kartus peršautas, bet čia nutylima mano asmenybė .

Vietoj kario uniformos – kalinio drabužiai Plėšikui – ilgi nelaisvės metai Lietuvos Didžiojo Etmono J.Radvilos mokomajame pulke tarnavęs Meškuičių (Šiaulių r.) gyventojas 22 metų Donatas Drąsutis kario uniformą ilgam turės pakeisti kalinio drabužiais. Šiaulių apygardos teismas nutarė, kad per ginkluotą apiplėšimą sunkiai žmogų sužalojęs D.Drąsutis pataisos namuose turės praleisti 6 metus ir 8 mėnesius. Plėšiko bendrininkams pavyko išvengti realios laisvės atėmimo bausmės – jos vykdymą nuspręsta atidėti.Teisė žinomų šeimų vaikus Šiaulių universiteto studentui Meškuičių gyventojui 21 metų Gintautui Žiogui ir šiauliečiui gimnazistui 18 metų Edvinui Šimkui paskirta po trejus metus laisvės atėmimo, tačiau bausmės vykdymas tam pačiam laikotarpiui atidėtas. Šiauliečiui moksleiviui 19 metų Jurui Mikalauskui, jau teistam dėl narkotikų įgijimo ir laikymo, turėjusiam nemalonumų dėl NATO karių apiplėšimo, paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtas trejiems metams. Pastarieji du teisiamieji kilę iš Šiauliuose gerai žinomų šeimų. E.Šimkus – prieštaringai vertinamo šiauliečio verslininko, praeityje garsaus, Lietuvos čempionu tapusio futbolo klubo „Kareda“ savininko Egidijaus Šimkaus sūnus. Antrąsyk į teisiamųjų suolą sėdusio J.Mikalausko tėvas – žinomas medikas. Sumokėjo honorarą vykdytojui Plėšimą jaunuolių gauja suplanavo 2003 metų pradžioje. Mintis įvykdyti plėšimą kilo E.Šimkui, o J.Mikalauskas pažadėjo paslėpti ir realizuoti nusikalstamu būdu įgytus daiktus. Apiplėšimo vakarą gauja apsiginklavo – G.Žiogas davė D.Drąsučiui 7,65 mm kalibro pistoletą su devyniais šoviniais. Jis ginklą grąžino po savaitės, kai jau buvo įvykdytas nusikaltimas. Ginkluoto apiplėšimo iniciatorius E.Šimkus prieš nusikaltimą D.Drąsučiui sumokėjo 400 litų ir pažadėjo dalį pelno, gauto pardavus iš aukų atimtus daiktus. Gauja griebė ir menkniekius Sausio 25-osios vakarą D.Drąsutis, J.Mikalauskas ir G.Žiogas pasibeldė į numatytos aukos butą Vilniaus gatvėje. Durų akutę pridengę nusikaltėliai įsiveržė į butą ir puolė jame esančius žmones. Pirmiausia D.Drąsutis pistoleto rankena smogė merginai į veidą, o po to dukart šovė į krūtinės dešiniąją pusę ir šlaunį. Ekspertai konstatavo, jog peršovus dešinįjį plautį buvo iškilusi grėsmė aukos gyvybei. Plėšikai iš buto pagrobė kompiuterį, mobiliojo ryšio telefoną, nešiojamąjį CD grotuvą, įvairių mažaverčių bižuterijos gaminių. Gauja griebė net cigarečių pakelius, pinigines su keliais centais, bute rastą kramtomosios gumos pakelį. Nukentėjusieji patirtą žalą įvertino beveik 2200 litų. Sumanytojas kaltės nepripažino Teismas konstatavo, jog visų teisiamųjų kaltė įrodyta D.Drąsučio, J.Mikalausko, G.Žiogo per ikiteisminį duotais parodymais, su kuriais jie sutiko ir teisme. E.Šimkus, nusikaltimo sumanytojas, vienintelis nepripažino savo kaltės, bet jai įrodyti pakako kitų gaujos narių parodymų. Šaunamąjį ginklą gaujai parūpinęs Meškuičių gyventojas 57 metų Valentinas Stanulevičius baudžiamosios atsakomybės išvengė. Nuo nemalonumų šį vyriškį išgelbėjo nauja Baudžiamojo kodekso redakcija, numatanti lengvesnę kaltinamojo teisinę padėtį. Gintaras Šiuparys 2006-09-12 Dienraštis "Lietuvos rytas"


.Tomas BERŽINSKAS2005 m. Gegužės 20 d.Laikraštis "Šiaulių kraštas"

Priteistų pinigų laukti iki mirties. Vilmantą Povilaitį sumušę vyrai privalo sumokėti jam daugiau kaip 27 tūkstančius litų - toks teismo verdiktas. Tačiau šių pinigų nukentėjusysis gali ir nepamatyti. Du nusikaltėliai žiauriai sumušė Aukštelkėje (Šiaulių rajonas) gyvenantį Vilmantą Povilaitį. Teismas skyrė jiems lygtines bausmes ir nurodė sumokėti daugiau kaip 27 tūkstančius litų - už turtinę ir neturtinę žalą. Pinigų V. Povilaitis greičiausiai niekada negaus - jį talžę vyrai esą neturi jokių pajamų ir turto.Pinigai - už fizines ir moralines kančias Į banditų nagus V. Povilaitis pateko 2002-ųjų spalio 18-osios rytą Šiauliuose, Vytauto gatvėje. Keliolika minučių aukštelkiškis kentė trijų pečiuitų vyrų smūgius ir spyrius. Vienas iš nusikaltėlių, įrėmęs jam į galvą revolverį, grasino nužudyti. Policijos pareigūnams greitai pavyko nustatyti du iš trijų egzekutorių - Vanago pravardę turintį Renatą Simonenko ir Gediminą Baravyką. Šiaulių teisėsaugininkai juos laiko mieste veikiančios nusikalstamos "vanaginių" grupuotės lyderiais. Prireikė kone dvejų metų, kad mušeikos išgirstų Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį. R. Simonenko ir G. Baravykui skirta po trejus metus nelaisvės, nuosprendžio vykdymas atidėtas tokiam pat laikui. Teismas įpareigojo "vanaginius" atlyginti V. Povilaičiui padarytą turtinę bei neturtinę žalą: po susidorojimo vyras prarado darbą, pašlijo sveikata, jis iki šiol priverstas vartoti vaistus. Fizines bei moralines V. Povilaičio kančias teismas įvertino daugiau kaip 27 tūkstančiais litų. Ir V. Povilaitis, ir "vanaginiai" apskundė nuosprendį Šiaulių apygardos teismui. Pastarasis skundus atmetė. V. Povilaičiui priteista žala liko tokia pati.Po nuosprendžio tapo bedarbiais Tačiau teismo nuosprendis neatvėrė nuteistųjų piniginių. R. Simonenko ir G. Baravykas tvirtina kol kas negalį net dalimis mokėti V. Povilaičiui priteistos sumos - neturi jokio turto ir pajamų. Vykstant teismo procesui abu vyrai dirbo bent jau tokias pažymas pristatė teismui. Paskelbus nuosprendį Vanagas ir jo kompanionas darbo iškart neteko. "Kas iš to, kad jie važinėja brangiais automobiliais, vilki gerus drabužius, kad juos kone kasdien galima pamatyti miesto kavinėse? Oficialiai jie - vargšai bedarbiai", ironizuoja V. Povilaitis. Per mėnesį nesulaukęs nė lito aukštelkiškis kreipėsi į antstolį. Ne dėl to, kad tikėtųsi jo sėkmės, dėl formalumo. Virš skolininkų kabantis Damoklo kardas - nukentėjusiojo atsakas į pašaipius jų žvilgsnius prasilenkiant gatvėje. Netrukus V. Povilaitis susitiko su savo skriaudikais Šiaulių miesto policijoje. "R. Simonenko siūlė "nebespausti", atsiimti iš antstolio dokumentus. Matyt, vis tiek nesmagu, kai ieško tavo pinigų. Sakė, grąžins juos vėliau ir po truputį. Atsakiau, kad nesigilinsiu ir paliksiu tai antstoliui. Netikiu, kad jam pasiseks. Tų pinigų savo gyvenime greičiausiai ir nebepamatysiu", - mano vyras.Atlygio gali sulaukti tik atžalos Šiaulių apygardos teismo atstovo spaudai Vytauto Jončo žodžiais, teisingumo triumfas daliai žmonių tampa tik moraline pergale. Nuo jos iki tikrų pinigų - ilgas kelias. "Po nuosprendžio nukentėjusiajam įteikiamas vykdomasis raštas dėl priteistos žalos. Jis kreipiasi į antstolius, kurie ieško kaltininko pajamų ar turto. Jei turto ar pajamų nėra prasideda problemos", - sakė atstovas spaudai. Pasak jo, nereti atvejai, kai priteisus sumokėti dideles sumas staiga paaiškėja, kad kaltininkas nieko neturi. Yra tikimybė, kad dalį pinigų jis grąžins sėdęs į kalėjimą - jei ten dirbs. Tačiau kalinys plušės tik jei bus laisvų darbo vietų ir jei jis pats to pageidaus. Nuteistajam grįžus į laisvę nukentėjusiajam patariama tapti sekliu Morka. "Jis pats gali domėtis, ar skolininkas neįsigijo turto, ar neįsidarbino. Tą patį daro ir antstoliai, tačiau jų galimybes riboja klientų skaičius", - tvirtino V. Jončas. Atstovas spaudai pripažino: susiklosčius tokiai situacijai nukentėjusysis atlygio gali nesulaukti iki gyvenimo pabaigos. Gali būti, kad pinigai atiteks tik jo vaikams ar anūkams: įstatyme numatytais atvejais skolas gali paveldėti jie. Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų teigimu, ne kartą su teisėsauga susidūrę asmenys - ne kvailiai. Jie žino, kad turtą gali "įsigyti" žmonos, vaikai, giminės. Jie gali gyventi prabangiuose namuose, važinėti naujutėliais automobiliais, o prireikus dokumentais įrodyti, kad turtas - ne jų.Prieš oficialų neturtą bejėgiai ir antstoliai Šiauliuose dirbantis antstolis Artūras Bložė "Šiaulių kraštui" priminė, jog kreipdamasis į antstolį dėl skolos išieškojimo žmogus turi sumokėti administravimo mokestį. Nustatyto dydžio, priklausomai nuo sumos, kurią reikia išieškoti. Tai anaiptol nereiškia, kad antstolio veiksmai bus sėkmingi. "Jei randama turto, šie pinigai grąžinami. Jei turto rasti nepavyksta, pinigų žmogus nebeatgaus. Antstolis taip pat turi teisę pateikti papildomą sąskaitą už faktinį darbą - jei buvo siunčiami laiškai ir panašiai", - aiškino A. Bložė. Jis tvirtino, jog neradus turto ar pajamų vykdomasis raštas grąžinamas nukentėjusiajam. Arba sistemingai ieškoma toliau. Tačiau garantijų jokių. "Iš savo darbo praktikos žinau, kad žmonių, kuriems teismas priteisė atlyginti moralinę ar materialinę žalą ir kurie oficialiai neturi turto ar darbo, slapstosi ar tiesiog valkatauja - apie penkiasdešimt procentų", - sakė A. Bložė. Įstatymuose nėra numatyta variantų priverstiniam žalos grąžinimui. Skolininkas neprivalo įsidarbinti, registruotis Darbo biržoje, niekas jo neprivers darbuotis nukentėjusiojo labui. Likti nežinomu panoręs Šiaulių teisininkas "Šiaulių kraštui" pusiau juokais, pusiau rimtai teigė: bandyti priversti grąžinti skolą galima tik neteisiniais būdais.Tomas BERŽINSKAS2005 m. Gegužės 20 d.Laikraštis "Šiaulių kraštas"

Tomas BERŽINSKAS 2004 m. Gruodžio 8 d.Laikraštis "Šiaulių kraštas"
Šiame straipsnyje aprašoma tai, kas prasidėjo 2002 metų spalio mėnesį, bet teisinė pornografija tesiasi iki pat šių dienų ir neaišku, kada visa tai pasibaigs. Visa tai leidžia manyti, kad Lietuva yra valdoma nsikaltėlių ir aferistų, nes tai kas daroma su manimi, nebetelpa į jokius protingumo rėmus. Taigi skaitykite straipsnį kuris parašytas Tomo BERŽINSKO, 2004 m. Gruodžio 8 d.Laikraštis "Šiaulių kraštas"
Dveji metai banditų taikiklyje
Vilmantas Povilaitis dvejus metus kenčia nusikalstamos gaujos atakas. Šiaulių banditams pasipriešinusio Vilmanto Povilaičio gyvenimas virto pragaru. Dvejus metus nusikalstamos gaujos puolamas vyras prarado sveikatą, darbą bei pinigus. Du kartus žiauriai sumuštas, kartą - peršautas, nuolat bauginamas bei terorizuojamas.Bandė padėti sūnėnuiĮ policijos pareigūnams gerai žinomos "vanaginių" grupuotės nemalonę V. Povilaitis pateko 2002-ųjų spalį. Tąkart jis tik bandė padėti šešiolikos metų sūnėnui Lukui, iš kurio du jaunuoliai atėmė mobilųjį telefoną.Susitikęs su Andriumi - vaikinu, pažįstančiu plėšikus - vyras pareikalavo grąžinti aparatą. Po neilgo pokalbio supratęs, kad susitarti gražiuoju nepavyks, V. Povilaitis nuvažiavo pas Luko mamą ir paragino ją rašyti pareiškimą policijai. "Kitą dieną Andrius pasakė sūnėnui, kad nori susitikti su manimi. Kai atvažiavau, jis užsimanė paskambinti iš mano telefono kažkokiam Baravykui", - prisimena V. Povilaitis. Tada jis dar nežinojo, kad Gediminas Baravykas - nuolat į Šiaulių teisėsaugininkų akiratį patenkantis, "vanaginių" gaujai priskiriamas asmuo. Pareigūnų teigimu, vyras pasižymi nuožmiu charakteriu."Skambinti nedaviau. Sakau, man tas pats, skambink nors ir Raudonkepuraitei, bet atiduokite telefoną Lukui. Kartu su sūnėnu ir jo draugu sėdome į mašiną ir išvažiavome", - pasakoja V. Povilaitis.Po kelių minučių jis "susipažino" ir su G. Baravyku, ir su Renatu Simonenko. Vanago pravardę turintį vyrą Šiaulių teisėsaugininkai laiko minėtos grupuotės lyderiu.Egzekucija miesto centre Vytauto gatve važiavęs V. Povilaitis pastebėjo paskui jo BMW sekantį mersedesą. Ragindamas sustoti jo vairuotojas mirksėjo priekiniais žibintais.V. Povilaičiui sustojus iš mersedeso išlipo trise: R. Simonenko, G. Baravykas ir dar vienas vyras. Vienas iš trijulės smogė V. Povilaičiui į veidą, kiti paleido į darbą kumščius, kojas."Praradau sąmonę. Atsipeikėjau, o G. Baravykas laiko prie mano galvos pistoletą: nori, kad nušaučiau? Jam pasitraukus atsistojau, nuėjau į mašiną nusivalyti kraujo", - pasakoja vyras.Jo teigimu, prie BMW priėjęs R. Simonenko pareikalavo "štukos žalio" (1000 JAV dolerių red. past.). Arba pinigai, arba išmesime tave iš automobilio. Atsakymo nereikėjo: vyrai dar kartą apipylė V. Povilaitį smūgiais. Pastarasis vėl prarado sąmonę. Atsipeikėjęs išvydo, jog nusikaltėliai išvažiuoja. "Atsikėliau, sėdau prie vairo ir nuvažiavau iš paskos. Norėjau paskambinti policijai - bet neveikė telefonas. Matyt, mušdami jį kliudė. Užsirašiau mersedeso valstybinius numerius ir nuvažiavau į ligoninę", - teigia vyras.Nuo meilikavimo iki grasinimųNusikaltimą tyrė Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai. Jį sumušusius R. Simonenko ir G. Baravyką nukentėjusysis atpažino iš teisėsaugininkų parodytų nuotraukų.Įtariamieji sulaikyti, vėliau paleisti. V. Povilaičio žiniomis - už trisdešimties tūkstančių litų užstatą. Vykstant ikiteisminiam tyrimui "vanaginiai" ėmėsi taktikos "nuo meilikavimo - iki grasinimų". Pažįstami žmonės V. Povilaičiui perdavė: tave sumušę vyrai siūlo taiką ir pinigų. Eiti iki galo nusprendęs vyras netrukus sulaukė naujos užuominos: pagalvok, ar gerai elgiesi. Niekada neišsižadėk lazdos, terbos ir kalėjimo. "Kokie subtilūs", - ne be šypsenos konstatuoja V. Povilaitis."Vėliau siūlė iškelti balių, dar vėliau - parūpinti "stogą". Suprask - atsiimsi pareiškimą, o mes tapsime tavo draugais ir gynėjais", - tvirtina jis. Kai R. Simonenko ir G. Baravykas išėjo į laisvę, vyras nuolat susidurdavo su jais mieste. Į bulvaru einantį V. Povilaitį šnairuodavo skustagalvių vyrukų kompanijos, miesto gatvėmis vyrą sekiodavo jam jau žinomas mersedesas. Už tai, kad Šiaulių miesto centre kartu su sėbru žiauriai sumušė vyrą, "vanaginių" grupuotės lyderiu pareigūnų vadinamam Renatui Simonenko teismas skyrė lygtinę bausmę.Kaukėtų nusikaltėlių šūviai 2003-iųjų sausio pabaigoje V. Povilaitis užsuko į svečius pas sūnėną. Vos užvėrus duris pasigirdo skambutis, ir į butą įsiveržė du kaukėti, pistoletais ginkluoti vyrai. "Neabejojau, kad atėjo manęs. Pamaniau, vis tiek nušaus, pabandysiu bent pasipriešinti", teigia V. Povilaitis. Spyris nusikaltėliui baigėsi pastarojo šūviu į koją. Į sieną atsirėmęs V. Povilaitis bandė smogti banditui ranka - tada pastarasis šovė antrą kartą. Į petį. Nusikaltėliai iškratė ant žemės nukritusio V. Povilaičio, jo sūnėno bei kelių bute buvusių draugų kišenes, čiupo kompiuterį, kompaktinių diskų grotuvą, kitus daiktus - ir dingo. Policija šį nusikaltimą įvykdžiusių įtariamųjų nenustatė. ONTT pareigūnai V. Povilaičiui sako nemaną, kad šūviai ir plėšimas - "vanaginių" darbas."Gal tai ir tiesa - tačiau aplinkybės labai keistos. Jie įsiveržė tik man įėjus į butą, sužalojo tik mane. Daiktus galėjo pavogti "dėl akių", - svarsto V. Povilaitis.Prieš nuosprendį - dar viena ataka V. Povilaitis manė, kad vienintelė institucija, galinti sutramdyti "vanaginius", - Šiaulių miesto apylinkės teismas. Laukė nuosprendžio, kurio vis nebuvo: susirgo ekspertas, vėliau - teisėjas. Bylos nagrinėjimas tęsėsi beveik dvejus metus. "Laukiau, maniau, kad tada teroras baigsis. Juk "vanaginius" sutikdavau kone kas savaitę. Gerai, kad bent gyvenu ne Šiauliuose ir man nereikia čia vaikščioti kasdien. Mano vietoje bet kam būtų mažiausiai nejauku", - sako V. Povilaitis.Galiausiai vyras sužinojo, kad nuosprendis bus skelbiamas rugsėjo 8-ąją. Likus vos dviem dienoms, rugsėjo 6 dieną, jis dar kartą susidūrė su nusikaltėliais.Netoli Pramonės gatvės kelią V. Povilaičio vairuojamam automobiliui užblokavo "Opel Kadett". Viduje sėdėjo penki jauni vaikinai. "Sustok, reikia pasišnekėti", - tarė vienas iš jų. V. Povilaičiui sustojus atlėkė "VW Golf". Iš dviejų mašinų išpuolę jaunuoliai kalbėtis neketino. Nepraėjus nė minutei vyras gulėjo ant žemės be sąmonės. "Lūžo žandikaulis, sukrėstos galvos smegenys", - medikų išvadą prisimena V. Povilaitis.Jis įsitikinęs, kad tąkart jį irgi sumušė "vanaginiai". "Gal kad vėl įbaugintų, gal kad į teismą neateičiau", - gūžčioja vyras.Mušeikoms - lygtinės bausmės Į teismą jis atėjo - nepaisydamas svaigstančios galvos, stipriai veikiančių vaistų. Teisėjo Viktoro Roščenkovo paskelbtas verdiktas V. Povilaitį pribloškė. Nukentėjusiojo manymu, nuosprendis - daugiau nei humaniškas. R. Simonenko skirti treji metai nelaisvės, bausmės vykdymas atidėtas tokiam pat laikotarpiui. Tas pats - ir G. Baravykui. Nuteistieji įpareigoti atlyginti V. Povilaičiui padarytą žalą. Turtinė žala - daugiau kaip 2000 litų, neturtinė - 25 tūkstančiai litų. R. Simonenko ir G. Baravykas privalo ją atlyginti solidariai. Kiti įpareigojimai - "teikti nukentėjusiajam V. Povilaičiui pagalbą, kol šis gydosi", be teisėsaugininkų žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Stebisi ir pareigūnaiSkirdamas bausmes teismas atsižvelgia ir į nusikaltimo pobūdį, teisiamųjų kaltę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tokiomis tampa ankstesni teistumai, kardomosios priemonės. R. Simonenko yra teistas už chuliganizmą, išžaginimą, melagingų parodymų davimą. Pavardė figūruoja keliose dar nebaigtose bylose. Ne kartą skirti teismo įpareigojimai, ne kartą oficialiai perspėtas nutraukti nusikalstamą veiklą. Už teismo įpareigojimų nevykdymą iškeltos kelios baudžiamosios bylos. G. Baravykas anksčiau teistas už atvirąją vagystę, dukart - už transporto priemonės nuvarymą, kartą - už savavaldžiavimą bei tyčinį apysunkį kūno sužalojimą. Kelis kartus vyrui taikyti teismo įpareigojimai, jis buvo oficialiai perspėtas nutraukti nusikalstamą veiklą, įrašytas į operatyvinę prevencinę įskaitą. "Tokiems žmonėms skiriamos tik lygtinės bausmės?" - nuostabos neslepia ne tik V. Povilaitis, bet ir ONTT pareigūnai.Kančios metų kaina pagal teisėją "Manau, kad 25 tūkstančiai už dvejus baisius metus - ne ta suma. Jei būčiau dirbęs, būčiau uždirbęs daugiau. Ir būčiau likęs sveikas", - tvirtina V. Povilaitis. Iškart po nuosprendžio vėl į ligoninę grįžęs vyras praleido apskundimo terminą. Surašęs skundą paprašė jį atstatyti. Prašymą nagrinėjo teisėjas V. Roščenkovas - ir jį atmetė. Šiaulių apygardos teismas prašymą patenkino. Byla bus nagrinėjama iš naujo.Teis jas atleistas iš pareigų V. Roščenkovas - jau nebe teisėjas. Nuo 1999-ųjų pabaigos Šiaulių miesto apylinkės teisme dirbo teisėju, o šių metų lapkričio 16-ąją Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu atleistas iš pareigų. Atleisti ar paskirti dirbti teisėjus Prezidentui rekomenduoja Teismų taryba: šalies teismų savivaldos organas. "Pirmą kartą teisėjas skiriamas penkeriems metams - tai tarsi bandomasis laikotarpis. Jam praėjus Prezidentas kreipiasi į Tarybą patarimo - pratęsti ar ne teisėjo įgaliojimus", - sakė "Šiaulių kraštui" Raimondas Bakšys, Nacionalinės teismų administracijos direktorius. "Teismų taryba vertina, ar nėra nusiskundimų dėl teisėjo darbo bei etikos. Atleidimo motyvai nebūtinai būna neigiami. Galima rekomenduoti atleisti teisėją dėl to, kad jis nesusitvarko su darbo krūviu", - teigė direktorius. Kalbėti apie pasiūlymo atleisti iš pareigų V. Roščenkovą motyvus R. Bakšys tvirtino negalįs.

Tomas BERŽINSKAS 2004 m. Gruodžio 8 d.Laikraštis "Šiaulių kraštas"