2013 m. kovo 27 d., trečiadienis

R E F E R E N D U M A S BUS!

R E F E R E N D U M A S BUS!

Po 2014 gegužės 1d. įsigalės ES sutarties pasirašymo įstatymas, jog LT žemę gali pirkti, bet kuris ES narės pilietis. Kaip manote per kiek laiko didžiausius žemės plotus išpirks? Per kiek laiko jauni žmonės negalintys įpirkti savuose namuose žemės išvažiuos? Per kiek laiko emigrantai, ketinantys grįžti, neberadę vietos savoje žemėje nei namui,nei daržui, taps kitų valstybių piliečiais ? Per kiek laiko išnyktų lietuvių tauta, jei visai nesipriešinsime ?
MAN NETINKA.

Reikalingi savanoriai ,parašų rinkimui.
Registracija ir informacija: eloniux@gmail.com ar romaskaulinis@gmail.com 868527278
pranciskus.sliuzas@kaisiadorys.lt 869802118
(siunčiant: vardą pavardę, tel.numerį,miestas).

http://www.facebook.com/photo.php?v=10151773019494186&set=vb.114058595444368&type=2&theater

http://www.youtube.com/watch?v=MdVLgS5d1A8

http://www.youtube.com/watch?v=XnY1o9xmxlM

http://www.youtube.com/watch?v=2YhLStrPTOE

http://www.youtube.com/watch?v=_PjtemuF9k4

http://www.youtube.com/watch?v=xiaK3bZw3Tk

http://www.youtube.com/watch?v=SnjPRmE_Bx8

Kada Perkūnas išsklaidys chemtrailinius debesis ir sugrąžins Žemei ir jos augmenijai ir gyvunijai, gyvybės Saulės spindulius?


Kada Perkūnas išsklaidys chemtrailinius debesis ir sugrąžins Žemei ir jos augmenijai ir gyvunijai, gyvybės Saulės spindulius? Pasaulio okupantai ir vergvaldžiai, chemtrailais ušteršė visą dangų ir atšaldė Pasaulio klimatą. Visą tai padarė, naivių žmonių rankomis. Ar dar ilgai būsime naivūs ir žudysime save ir ateitį?

www.vilmantinas.com
Vilmantas Povilaitis

Žmonių pasipriešinusių GLOBALISTŲ planų vykdymui naikinimo strategija.

Žmonių pasipriešinusių GLOBALISTŲ planų vykdymui naikinimo strategija. Pirmiausiai Žmogus pasipriešinęs nuodugniai šnipinėjamas ir analizuojama jo padėtis gyvenime. Aiškinamasi jo Šeimyninė padėtis, kaip Žmogus gyveną, ką mėgsta, kur lankosi, kokį turi turtą, kokius turi įsipareigojimus bankams, fiziniams ir juridiniams asmenims. Iššnipinėjama jo migracijos maršrutai, klausomi telefono pokalbiai ir ttt.... Toliau seka veiksmas. Daroma viskas, kad Žmogus neturėtų pajemų, arba kad būtų bent kiek galima jos sumažintos. Toliau, jeigu Žmogus turi isipareigojimų bankams, bankai pradeda daryti spaudimą ir reikalauti to kas Žmogui įvygdyti neimanoma, užuot įvertinę situaciją priimtų kompromisinį ir protingą sprendimą, kurį būtų įmanoma vygdyti. Toliau Žmogus perduodamas teismui šis vienašališkai priima palankų sprendimą bankui, toliau seka antstolių puolimas. Jeigu Žmogus turi Šeimą siekiama, kad šio Žmogaus išsižadėtų Šeimos nariai. Į mobilų siunčiamos žinutės kuriose būna įvairūs tekstai imituojant meilužę. Taip pat peradresuojami skambučiai, skambinant sutuoktiniui galima prisiskambinti kaškam kitam. :) Dažnai Žmogus netikėtai gali būti paverčiamas kriminaliniu nusikaltėliu tam sufabrikavus baudžiamą bylą. Netgi gali būti kad būsite bandomas išprovokuoti o provokacijai nepavykūs galite būti sumuštas o vėliau kad ir būdamas nukentėjusiuoju, galite būti paverstas užpuoliku. Jūsų pasamdytas advokatas neatstovaus Jūsų , bet iš arčiau jus šnipinės ir bandys atrasti Jūsų silpnų vietų, kuriomis pasinaudos išsigimusi sistema. Visa teisėsauga muš įvartčius būtent į Jūsų vartus, priiminės neteisingus ir Jūsų garbę ir orumą žeminančius sprendimus, kad Jus palauštų psichologiškai , nes tai yra sistema, sistema kuri naikina Valstybę ir Mūsų gyvenimus. Visą tai esu nuodugniai ištyrinėjas ir patyręs savo paties gyvenime. Vygdantys išsigimėliškus GLOBALISTŲ planus darys viską, kad Jus sunaikintu finansiškai, fiziškai ir psichologiškai. Bus siekiama Jus palaušti ir išprovokuoti arba savižudybei arba savarankiško teisingumo vygdymui. Nes tai du variantai sunaikinti Žmogų taip, kad atrodytų dėl to niekas nekaltas, tai senai KGB taikoma metodika, kuria siekiama susidoroti su nepalankiais sistemai Žmonėmis. Vienu atvėju Žmogus atsiduria kape, kitu kalėjime. Taigi, iš paprasto ir Doro Žmogaus išsigimusi sistema sukuria "savižudį" "nusikaltėlį" "piktybinį skolininką" . :) Va tai tau, kaip paprastą paversti visus "savižudžiais" "nusikaltėliais" " piktybiniais skolininkais". :) Kiti Žmonės žudomi imituojant nelaimingus atsitikimus ir savaiminę mirtį. Pasitaiko, kad alkocholio nevartojantys Žmonės būna taip prisigėrę kad net paspringsta savo skrandžio turiniu. Kiti bando nusišlapinti pro daugiaaukščio viešbučio langą ir "netyčia" pro jį iškrenta ir žūva. Kai kurie skęsta pelkėse. Paprasčiausiai pakanka Žmogui atimti pajemas ir jis palaipsniui pradeda klimti skolose, nes neturint pajemų, materialiame pasaulyje neimanoma išgyventi. Taigis, tie kurie spausdina pinigus labai lengvai sprendžia Mūsų likimus, bet tai nesites amžinai ir ateis atpildo valanda. :) GLOBALISTŲ išsigimėliški planai ne tik visus Mus padarė skolininkais bet ir paskandino skolose Mūsų Valstybes kurios pateko į gudriai paspestus spastus. Taigis, visą tai galime pakeisti ir sustabdyti išsigimėliškų Globalistų planų vygdymą, nes tai nusikaltimas prieš Žmoniją. Mūsų pareiga atmerkti akis tiesai ir atsisakyti Mūsų Valstybę ir Mūsų gyvenimus griaunančių nevykėlių
" paslaugų" Parodykim savo vietą tiems, kurie Mus ištisus du dešimtmečius naikina ir žlugdo, kabindami mums makaronus ir žadėdami Mums tai, ko niekada jie nesuteiks. Pažvelkime kur Mus atvedė prieš du dešimtmečius ant melo pamatų suformuotas kelias, kelias į pasaulinę vergovinę santvarką.

Vilmantas Povilaitis

Psichotroninio montažo sistemos

Psichotroninio montažo sistemos

2011-08-27

1. Nauja teisė

Valstybės organizacija psichotroninę techniką naudoja įvariems tikslams. Vienas tokių tikslų yra bylų fabrikavimas, kai tik vaizduoja, kad kažką aiškinasi, o ištikro taiko psichotroninį montažą. Šitaip, ką nors pakišę, gali gauti „rezultatą” arba susidoroti su nepageidaujamais žmonėmis vien tam, kad parodytų savo valdžią. Tai ir yra viena iš naujausių priemonių valstybės organizacijos arsenale, apie kurią retkarčiais nesukonkretindami užsimena žurnalistai, tarnaujantys valstybės organizacijai. Galima net teigti, kad yra iškerojusi ištisa sistema, tačiau dauguma žmonių apie ją nieko nežino. Ir nemoka apsiginti. O propaganda tokius persekiojamus žmones pateikia kaip nusikaltėlius.

Su tokiom priemonėm valdžia išplečia savo galią, įsivaizduoja, kad jai atsiveria neribotos galimybės, kurioms pasipriešinti negali joks laisvajai žmonijai priklausantis žmogus. Tačiau taip neturėtų atrodyti. Laisvoji žmonija turėtų dėti visas pastangas, kad sugebėti bent įrodyti, kad valdžia naudoja ne tikrovę, bet montažą, ir viskas, kas viešinama apie šitaip užgrobtą žmogų yra šlykštus melas ir šmeižtas.

Ši permaina baigia sunaikinti teisę visame pasaulyje ir numanau, kad neužilgo ji gali būti pašalinta galutinai, bent tokiu pavidalu, koks yra šiuo metu. Tai nereiškia, kad nebus jokios teisės, bet veikiausiai teisė bus priderinta prie psichotroninės technikos naudojimo, kad ji nebūtų nelegali ir jos nereikėtų pridenginėti valstybine paslaptimi.

Kitas variantas tas, kad ši technika bus dar ilgai slepiama ir valdžia vaidins seno modelio teisinius spektaklius. Tačiau žinant kokie globaliniai geopolitiniai procesai vyksta planetoje, kad vyksta vadinamasis „šliaužiantis perversmas” organizuojamas pirmiausiai vakarų ekonominio-politinio-karinio elito, tai kad suduotų galutinį smūgį laisvajai žmonijai, įvedus naują tvarką, nauja valdžia gali laikyti paruošus siurprizą, su kuriuo bus panaikinta seno tipo teisė, bus įteisinta psichotroninė technika ir žmogus bus paverstas tik sistemą aptarnaujančiu vergu, su kuriuo valdžia galės daryti ką nori. Nebus jokių teisių, bus galima užgrobti sąmonę, tyčiotis iš žmogaus, naudoti psichotroninį montažą, kankinti ir t.t. Tam, kad valdžia parodytų savo galią, ar pasiektų norimą rezultatą.

Ir tai ne šiaip spėlionės. Tai vyskta jau dabar ir ši technika išbandoma su žmonėmis, o gal net jau naudojama. Tačiau ji vis dar yra slapta, vis dar vaidinamas spektaklis, o žmonės, kurie patiria tokį smegenų highjack‘inimą apšaukiami paranojikais ar kitokiais psichiniais liginiais. Tačiau tai vyksta, ir kiekvieną dieną atsiranda vis daugiau įrodymų. Bet manau, kad ši technika nebus ištraukta į dienos šviesą tol, kol nebus užgrobta visa laisvoji žmonija. Tada globalinei valdžiai šią paslaptį slėpti nebus jokios prasmės, nes vis tiek žmogus neturės kam pasiskųsti, nes visi svertai bus vienose rankose. Susidoroti su bet kuo nebus jokių problemų, apšaukti nusikaltėliu ar ligoniu ir eliminuoti iš vergų visuomenės.

Todėl būtina neleisti, kad tai nutiktų.

2. Psichotroninio montažo principai

Norint suvokti psichotroninio montažo principus, reikia bent apibendrintai žinoti, kokia yra žmogaus sandara. Psichotroninėje technikoje naudojama kažkas panašaus į kognityvinę fiziką, kai fizikiniu poveikiu veikiamos pažintinės funkcijos. Tai, ką pabandysiu pateikti toliau, yra bandymas paaiškinti psichotroninės technikos daromą montažą kognityvinės psichologijos rėmuose, labai nedaug užgriebiant fizikos klausimą. Bet bus naudojami tik fizikinių dydžių žodiniai terminai, nerodant jokių fundamentalios tikrovės parametrų proporcijų ir jomis išreiškiamų mechanizmų.

a) Supratimo galimybių ribos

Paprastu protu ir mąstymu suprasti, kaip vyksta psichotroninis montažas - nėra lengva, nes suvokimui atsiveria labai ribota tikrovė, kurios neužtenka žmogaus paaiškinimui. Bet daug ką vis tiek galima įsivaizduoti, nors tik tų galimybių ribose, kurias nustato sąmonė. Pagrindinė problema ta, kad žmogus yra tik išorinis stebėtojas, atskirtas nuo tikrovės esmės suvokimo. Jam duotos tik dvi tikrovės aprėptys, vadinamos ekstensyvumu ir trukme. Žmogaus sąmonė gyvena šiose aprėptyse, kurias papildo proto galimybės, leidžiančios suvokti skirtumą ir išskirti objektą, ir nustatyti santykį, tai yra išskirtus objektus sujungti. Ši sistema yra aukščiausias taškas, kurio viduje yra žmogus, kuris pasaulį mato tik iš tokios perspektyvos. Kad paaiškintum sąmonę, tokio išorinio ekstensyvumo ir trukmės suvokti neužtenka.

Šios dvi aprėptys leidžia suvokti tikrovę tik kaip padalintą į daleles arba kaip ištisinę terpę, nes ekstensyvioji aprėptis gali būti arba padalinta į sudedamąsias dalis arba būti ištisinis laukas. Fizika gali judėti tik šiuose rėmuose, kitokių realybių sąmonė suvokti negali. Tai reikštų, kad žiūrint iš šios vidinės perspektyvos, visa tikrovė matoma per dvi aprėptis, kurios yra tarsi žodynas iš vieno žodžio, su kuriuo reikia aprašyti visą tikrovės įvairovę. Kad ir kur mestum žvilgsnį - visur vienas ir tas pats žodis, vienas suvokimas, tas pats ribotas aprėpčių rinkinys. Akivaizdu, kad vieno žodžio nepakanka. Reikia kurti naujus žodžius (nors tai neįmanoma), arba skaidyti tą vieną žodį ir bandyti pagal jį tikrovėje įžvelgti kažkokią sandarą.

Padarius prielaidą, kad žmogus yra tam tikra tikrovėje atsiradusi struktūra ar mechanizmas, galima ją bandyti paaiškinti naudojantis ekstensyviąja aprėptimi. Manau, kad į kvantus padalinta aprėptis paaiškinimui nelabai tinka, ir kad artimesnė vidiniam suvokimui yra „lauko” sąvoka. Sandarai išskirti reikia skirtingų laukų ir tų laukų sąveikos, suvokiant, kad toks paaiškinimas remiasi išorine perspektyva ir nuo vidinio pačios transcendentinės tikrovės viso principo, kurio suvokti sąmonėje neįmanoma, atskirta.

b) Žmogaus sandara

Pačiame žmogaus centre - viskas sujungta. Bet viskas negli būti pagrįsta vienu principu, nes yra skirtingos savybės ir skirtingos funkcijos. Šios dalys atsiranda vienose smegenyse, kurios viską susieja, bet jos kyla iš skritingų mechanizmų ir turi kitokią paskirtį.

Smegenys turi tokias pagrindines funkcijas: sensorinę, kognityvinę ir motorinę. Sensorinėje dalyje yra visi su išoriniu pasauliu susiejantys jutimai. Kognityvinė dalis turi pažinimo paskirtį ir atitinkamai skyla į tokias smulkesnes dalis: protas (mąstymas), vaizduotė, ir atmintis. Motorinė dalis valdo kūno judesius, leidžia vykdyti išoriniame pasaulyje numatytas ir suplanuotas veiklas. Visas šias dalis susieja sąmonė ir jas atitinkmai koordinuoja. Psichotroniniam montažui aktualiausia yra kognityvinė dalis, ypač mąstymas ir vaizduotė, per kuriuos galima fabrikuoti atmintį, įrašant į ją su montažu suformuotas falsifikacijas. Pabandysiu parodyti, kaip su psichotroniniu highjack‘inimu užgrobiama vaizduotė ir į sąmonę įrašinėjami kriminalinei bylai sufabrikuoti reikalingi vaizdiniai.

Lengviausia tai padaryti per sensorinės žievės kuriamo pasaulio modelio veikimo principą. Vidinės aprėptys leidžiančios suformuoti vidinį, sensorinį pasaulio modelį skyla į tokius komponentus: šablonas, kokybė ir suvokimas. Šablonas yra tam tikras vidinis smegenų laukas, kuriame galima formuoti įvairius pavidalus ir jų dalims suteikti skirtingas savybes. Šis šablono laukas turi turėti kažkokią fizikinę prigimtį, ir galima manyti, kad jeigu sukurta psichotroninė technika, tai žinoma šio lauko prigimtis, ir yra kažkokia slapta fizika, apie kurią visuomenė nežino. Šis principas turėtų veikti taip: receptoriai sužadinami greitai besikeičiančių išorinių dirgiklių, perduoda signalų serijas į smegenis, kur šie signalai analizuojami, ir analizės duomenų pagrindu kuriamas laukas. Jis turėtų būti bejuslis, skaidrus ir permatomas, bet su užkoduota informacija.

Bet ant šio šablono turi būti uždėtos ir tam tikros kokybės, vadinamos jusliniu lauku. Aš manau, kad kiekvienam sensoriniam modalumui (pojūčiui) yra vienas laukas, kuris jungiasi su šablonu, ir pagal reikšmes, kurios jame užkoduotos, įgauna skirtingas kokybes. Pavyzdžiui, tokios gali būti spalvinės regimojo pasaulio kokybės. Kadangi yra labai daug įvairių atspalvių, tai didesnė tikimybė, kad yra vienas spalvinis laukas, kurio kokybė ir atspalvis priklauso ne nuo paties juslinio lauko savybių, bet nuo susijungimo su šablonu, kuriame yra atspalviui suformuoti reikalinga informacija, šablono lauko reikšmės, kurios gali kisti kažkokios skalės ribose.

Paskutinis komponentas yra suvokimas, kurį aš savo modelyje atskiriu nuo introjekcijos, ir laikau savarankišku lauku, kuris uždedamas ant su kokybių lauku sujungto šablono. Kodėl reikia atskirti šiuos komponentus, vietoj to, kad jie būtu laikomi vieninga mase, kurią su visais komponentais vienoje vietoje formuoja kažkoks išorinis mechanizmas.

Sensorinis šablonas turi būti labai greitai besikeičiantis laukas, nes į receptorius paduodama vis nauja informacija, ir šablono laukas pagal šią informaciją turi būti milžinišku greičiu perdaromas, gal milijoną kartų per sekundę greičiu. Šis perdarytas šablonas tokiu pačiu greičiu turi būti sujungiamas su juslinių kokybių lauku ir perdaryti objektų, modelių savybes. Tai turėtų vykti kaip kažkas panašaus į dideliu greičiu vykstantį įrašymą ir trynimą. Tačiau suvokime viso to nėra. Jeigu šablonas būtų sąmonė, tai įvykiai jame keistųsi tokiu greičiu, kaip nuolat perkuriamas laukas. Jeigu sąmonė būtų juslinis laukas, tai būtų suvokiamas dideliu greičiu vykstantis įrašymas ir trynimas. Bet viso to nėra. Sąmonė pakankamai lėta, jos tempas toks, kokio reikia išorinio pasaulio reprezentacijos imitavimui. Todėl ji turi būti kažkas kita, atskiras suvokimo laukas, sujungiantis visas šablone ir jusliniame lauke užkoduotas aprėptis į vieną visumą, kuri sąmonėje teka „natūraliu” greičiu.

c) Pasąmonė, sąmonė

Iš šio aprašymo matosi, kad svarbiausia yra šablonas. Ką smegenys šablono lauke užkoduoja, tą sąmonė ir suvokia. Kiekvienas iš savo patirties žinome, kad visų modalumų šablonai yra tik galutinis rezultatas, neparodantis, kaip tas rezultatas buvo pasiektas. Didžioji dalis procesų vyksta už sąmonės ribų. Kiekviena sistema turi tokią pasąmonės sistemą, kurioje yra viskas, o šablono matrica tėra ledkalnio viršūnė, parodanti tik nedidelę dalį to, kas vyksta smegenyse. Ši pasąmonė įdomi motorinėje sistemoje, nes kūno judesiai projektuojami beveik nedalyvaujant sąmonei. Ši gauna tik ribotas motorines vizualizacijas. Bet svarbiausia yra kognityvinė pasąmonė, ypač protas ir atmintis, kurių visa apimtis sąmonėje nedalyvauja ir į ją įvedama tik riboto išrinkimo principu.

Tarkime, kad aprašyta sistema yra teisinga. Ji rodo, kad viską padaro pačios smegenys, o sąmonė tėra epifenomenas, tik atvaizduojantis veidrodis, neturintis jokio atgalinio ryšio. Bet jeigu sąmonė smegenims būtų „nereikalinga”, kam ją gamta iš viso būtų sukūrusi? Valdytų tik pasąmonė, ir tokio valdymo užtektų. Tačiau sąmonė yra, ir galbūt ne vien todėl, kad ji įrašyta į tikrovės prigimtį, į jos galimybių sąrašą. Galima sakyti, kad sąmonė yra todėl, kad tokia yra visos tikrovės prigimtis, kurios vidinis principas yra sąmonės substancija. Bet sąmonė, kaip suvokimas atlieka ir svarbų vaidmenį introjekcijoje. Šis vaidmuo yra dėmesys, išrinkimas ir skirtingų sistemų koordinavimas.

Visos sistemos turi savo dėmesio mechanizmą. T.y., yra sensorinis dėmesys, kuris išrenka juslinį objektą. Yra kognityvinis dėmesys, kuris protui ir atminčiai išrenka temą, koordinuojant su sensoriniu dėmesiu. Ir galų gale motorinis dėmesys, kuris koordinuotai su sensoriniu ir kognityviniu dėmesiu išrenka kūno judesius. Paprasčiausias yra sensorinis dėmesys, nes visa pasaulio aprėptis yra suvokimo ribose, ir išrinkimo spindulys juda tik šiuose rėmuose. Tuo tarpu kognityvinis ir motorinis dėmesys yra kitokie, nes didelė proto, atminties ir judėjimo programavimo dalis yra už suvokimo ribų. Tad šis laukas, kuris kuria šablono matricoje suvokimo jausmą, turi turėti galimybę veikti ir už suvokimo ribų, ir turi kažką panašaus į dėmesio mechanizmą veikiantį už sąmonės.

Tad sąmonės vienas iš vaidmenų turėtų būti išrinkimas ir koordinavimas.

d) Vaizduotės montažas

Iš aprašytos žmogaus sandaros aišku, ką reikia valdyti, norint kontroliuoti žmogaus suvokimą. Svarbiausias yra šablono laukas. Vaizduotė labai glaudžiai susijusi su sensorine smegenų dalimi, tik į vaizduotės zoną informacija paimama ne iš išorinio stimuliavimo, bet iš vidinių smegenų resursų. Vaizduotė išsiskaido į tokius pačius komponentus, kaip buvo aprašyta aukščiau: šablonas, kokybė ir suvokimas. Valdant šablono lauką, į sąmonę galima įrašyti bet kokius vaizdinius, ir jeigu sąmonė tuo pačiu metu skenuojama, tuos vaizdinius įrašyti kaip operacijoje „surinktus duomenis”. Arba su psichotroniniu montažu sufabrikuoti vaizdiniai gali būti įrašomi į atmintį, vieta užfiksuojama ir stimuliuojant nuolat iškeliama į sąmonę kaip tiriamo žmogaus „atmintis”.

Svarbiausias yra šablono lauko klausimas, kurio prigimtį galima aiškinti įvairiai, ieškant analogijų su žinomais laukais, pvz. su elektriniu lauku, arba kitais viešumoje nežinomais laukais, kurie mokslininkų buvo atrasti, bet slepiami nuo visuomenės. Paprasčiausias paaiškinimas būtų, jeigu elektrinio lauko viduje būtų tokių kokybių ir suvokimo kodavimo savybių, bet manau, kad labiau tikėtina, jog tai yra naujo tipo laukas, specialiai pritaikytas psichikos kodavimui. Labai tikėtina, kad smegenų medžiagos viduje yra tokia psichoenergetinė nuo struktūros atsipalaidavusi sistema, turinti išvardintas savybes, kurią kažkada vadinau „transneuroniniu lauku”, nors šis terminas gali būti ne visiškai tikslus.

3. Pabaigai

Ši sistema nėra tik mano spėlionės, nes su tokia technika montažas buvo daromas mano sąmonėje ir aš rašau iš tikro savo patyrimo. Tai reiškia, kad psichotroninė fizika seniai sukurta ir yra naudojama susidorojimui su visuomene. Kol kas tokia technika yra slapta. Tačiau kai „šliaužiantis perversmas” planetoje valdžios bus baigtas, ši technika taps vieša ir „teisėta”. O žmogus neturės galimybių priešintis, kol nesuvoks, kas vyksta.

Žiniasklaidos kuriama, ŽMONIJOS VERGOVĖ



                                           Žiniasklaidos kuriama, ŽMONIJOS VERGOVĖ



Situacija Lietuvoje primena labai senus laikus, kai žmonės, apkaltinti raganavimu būdavo deginami ant laužų. Dabar atsirado nauji  susidorojimo būdai: Vienas jų tai  žmogų pavadinti pedofilu ir to pakanka, kad  jį jau tryps minia, kuriai net neidomu, ar tas žmogus tikrai yra pedofilas ar ne. Jiems visiškai nesvarbu, nei koks tai žmogus, nei kokia jo seksualinė orientacija. Svarbu tik tai , kad neišsiskirti iš minios ir nepasirodyti  kitokiu, nei kiti, nes kitaip būsi nemadingas ir nesuprastas minios. Karštos emocijos ir logiško mąstymo stygius mums padaro labai daug problemų gyvenime, todėl būtina išmokti mąstyti logiškai, atsiribojant nuo karštų emocijų, kurios temdo ne tik mūsų akis, bet ir protą. Pamenu kai Vytautas Landsbergis prieš dvidešimt du metus Lietuvių Tautai žadėjo laisvą, nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą ir gudrios propagandos sukeltos Žmonių  emocijos į gatves išjudino daug Lietuvos Žmonių, kurių dėka ir įvyko Valstybės perversmas. Bet vietoj to, kad vykdyti Tautai duotus pažadus, Lietuva buvo sunaikinta, išplėšta ir praskolinta, be teisės ir teisingumo. Mano nuomone, tai buvo kelio pradžia. Kelio, kuris sunaikino Lietuvą kaip Valstybę  ir vedė Ją į globalistų suplanuotą VERGOVINĘ SANTVARKĄ kuri užslaptinta po pavadinimu:  NAUJA PASAULIO TVARKA, kuri yra ne kas kitas, kaip ŽMONIJOS PAVERGIMAS.   Vytautas Landsbergis dar ir dabar sapnuoja sapnus, kuriuose regi puolančius Rusus. Ta pati “infekcija” pakirto ir kitus žmones ir jie savo sapnuose pradėjo regėti visur aplink pedofilus, kitus košmaruose kankina, Laimutės Stankūnaitės, atvaizdas. O už viso to ir vėl šmiežuoja, Vytauto Landsbergio barzdelė.
 Labai įdomu, kodėl tie, kurie regi aplink daug keistų priešų ( Rusų) ir  mistinių padarų ( pedofilų ) labia vengia ir bijo kitokios nuomonės žmonių? Manau gyvendami demokratinėje visuomenėje turėtumėm gerbti įvairių nuomonių žmones, o ne tik  gėjų ir lesbiečių ar tam tikrų “išrinktūjų” ( kuriuos išrinko slaptos tarnybos)  interesus, kam aš labai nepritariu. Kodėl paprasti žmonės negali reikšti laisvos savo nuomonės, o tuo tarpų gėjai ir lesbietės karsto miestus vaivorykštinėmis vėliavomis ir reikalauja dėmesio jų rengiamose  paraduose, kurios  dažnai net remia Valstybės institucijos. Manau  tai  spjūvis į veidus normaliai tradicinei šeimai ir laisvajai visuomenei. Argi demokratija skirta tik gėjams, lesbietėms ir slaptūjų tarnybų išrinktiesiems, o kitokios nuomonės žmonės nebeturi teisės net išsižioti? Kodėl kai kurie žmonės, save  įvardindami KOVOTOJAIS UŽ TIESĄ IR TEISINGUMĄ, toli gražu nesielgia teisingai ir dorai? Kodėl juos baugina kitų žmonių nuomonė, kuri gali būti ir teisinga? Juos baugina ir netgi kitų  nuo Lietuvos teisėsaugos nukentėjusių Žmonių pasisakymai ir nuomonė? Ar galima, būnant teisiu ir teisingu, bijoti kitos nuomonės, kuri jeigu esate teisus, bus neteisinga?  Labai idomiai atrodo ir tai, kad kai kurie save vadinantys KOVOTOJAIS UŽ TIESĄ ir TEISINGUMĄ, diskriminuoja, slepia, šmeižia ir juodina kitus nuo Lietuvos teisėaugos nukentėjusius Žmones, kurie lygiai taip pat vienodai svarbūs kaip ir tie, kuriuos jie atseit “gina” ir atstovauja. Apakinti žmonės, nebemato nieko ir net nesidomi kitais kurie nukentėję ir kenčia nuo banditosauga virtusios Lietuvos “teisėaugos”.  Kaip gali vadinti save KOVOTOJU už TIESĄ ir TEISINGUMĄ  jeigu tau jau neberūpi niekas kitas,  apart to, kas tarytum hipnozės, žiniasklaidos, įrašyta į smegenis? Kaip  gali vadinti save KOVOTOJU už TIESĄ ir TEISINGUMĄ, jeigu tu negerbi kitų nuomonės ir kitų Žmonių problemų, kurios yra vienodai svarbios kaip ir tavo, nes mes visi esame vienodai svarbūs ir vienodai lygūs, prieš įstatymą.  Graudu žiūrėti, kai taip apakinti žmonės aklai įtikėję viena žiniasklaidos  versija iki išprotėjimo, visiškai užvaldyti emocijų aplink nebemato nieko ir tartum transo būenoje girdi tik tuos kas susyję su pedofilais ir violetine minia.   Aš manau, kad visa tai vyksta todėl, kad čia spektaklis, kurio režisieriai NAUJOSIOS PASAULIO TVARKOS šalininkai. Visa tai daroma, kad suskaidyti ir supriešinti Tautą ir vesti ją į GLOBALISTŲ suplanuotą vergovinę santvarką. Išanalizuokite, viską nuodugniai ir be karštų emocijų ir aklų įsitikinimų. Viskas kas vyksta yra valdoma tų pačių rankelių ir dauguma Žmonių tampa įrankiu tų, kurie juos veda į susinaikinimą. slaptos tarnybos gerai žino Žmogaus psichologija ir žino, koks veiksmas duos jiems, palankų Žmonių elgesį. Jie žino, kaip priversti priešus, atstovauti jų interesams. Žiniasklaida tikrai gerai dirba savo užsakovams, kurie įvedinėją NAUJĄ PASAULIO TVARKĄ, kuri yra ne kas kitas, kaip gudriai užmaskuota ŽMONIJOS VERGOVĖ. Slaptos tarnybos žino, kaip priversti priešus, atstovauti jų interesams. Todėl mes ir matome kas vyksta Mūsų Tėvynėje.  Slaptos tarnybos plaudamos žmonėms smegenis kište kišą į Seimą tuos, kurie joms galimai  parsidavė. Tam naudodami, sukeltų emocijų, valdomų žmonių, jėgą.   Tikrų kovotojų su neteisybe, kurie neparsiduoda ir nupirkti neimanoma, nerodo jokie TV kanalai ir jokios žiniasklaidos priemonės, yra daroma viskas, kad tų Žmonių niekas nematytų ir negirdėtų. O jeigu kokioi interneto erdvėje ir praslysta, tai būtinai tą Žmogų slaptos tarnybos atstovai ir nemąstantys slaptų tarnybų įtakoti žmonės, Juos bandys padaryti negatyviais personažais pildami nepagrystą purvą vadindami juos reklameriais ir kitaip juos šmeiždami. 

Tokia mano nuomonė susidarė tikros gyvenimo praktikos dėka.
29/05/2012
Rekomenduoju pasižiūrėti: http://www.kilpa.blogspot.com/

 Vilmantas Povilaitis  

Apie valstybės naudojamą psichotroninę lobotomiją

Apie valstybės naudojamą psichotroninę lobotomiją



Gyvename tokiu metu, kai labai intensyviai kuriamos ir išbandomos įvairios žmogaus pavergimo technologijos, kurios jeigu ir dar netaikomos, tai yra didelė tikimybė, kad netolimoje ateityje kels didelį pavojų žmogui. Iš dviejų galimybių - žmogus tikslas pats savaime ir organizacija tikslas pats savaime - visais laikais buvo renkamasi pastaroji, nors tik dėl paprasto jėgos efektyvumo ir jėgos kulto. Kas stiprina organizacija - tai gerai, o kas ją silpnina - tai blogai. O organizaciją “silpnina” visų pirma laisvas žmogus, kuris yra nevaldomas elementas galios mašinų mechanizmuose. Kaip laisvą žmogų padaryti valdomu ar bent nukenksminti, kad nebūtų per daug nereikalingu ir mechanizmų veiklą strigdančių judesių? Į tai atsakymo ieškoma pavergimo technologijose, kurias galima vadinti psichotroninėmis technologijomis. Šiame įraše pakalbėsime apie vieną iš šlykštesnių tokio valdymo ir susidorojimo su žmogumi galimybių, kurios gali atsidurti organizacijos zombių rankose - tai yra psichotroninė lobotomija.

Pirmiausia atsakykime į klausimą, kas tai yra - lobotomija. Tai yra pseudomokslinis ir sadistinis žmogaus charakterio ir elgesio “korekcinis” keitimas naudojant psichochirurgiją, kurios metu sužalojami aukštesni žmogaus asmenybės centrai priekinėje smegenų dalyje, kurio metu tariamai “pataisomas” žmogaus charakteris ir nepageidautinas elgesys, o realiai žmogus paverčiamas apatišku, bevaliu ir stokojančiu ryškių asmenybinių savybių idiotu. Trumpai tariant, naudojant lobotomiją yra negrįžtamai sužalojama asmenybė ir nevykdoma jokia “korekcija”. Tradicinė lobotomija, praktikuota 1930 - 1950 metais, žalojo smegenis naudodama chirurgines priemones, kai buvo fiziškai smegenų centruose naikinami neuronai. Vėliau šių pseudomokslinių ir sadistinių metodų buvo atsisakyta ir jie buvo uždrausti naudoti psichiatrijoje. Tačiau mokslas surado naujų galimybių taip pat ir šioje srityje ir aš tokią “neolobotomijos” metoda pavadinau PSICHOTRONINE LOBOTOMIJA, kai “korekcija” vykdoma su psichotroninėmis priemonėmis.

Psichotroninėje lobotomijoje smegenų neuronai žalojami ne chirurgiškai, ne chirurginiais instrumentais žalojant smegenų žievę, bet psichotroniškai su psichotroniniais implantais, kuriuos aš vadinu blokatoriais, su kuriais valdomos aukštesnės žmogaus smegenų žievės funkcijos, tokios kaip šneka, mąstymas, atmintis, valia, bendravimo centrai, asmenybės centrai ir t.t. Su psichotroniniais blokatoriais gali būti blokuojamos šios ir kitos funkcijos ir gaunamas rezultatas yra tolygus chirurginei lobotomijai. Skirtumas tas, kad chirurginė lobotomija yra negrįžtamas žmogaus sužalojimas, o psichotroninė lobotomija daugiau skirta žmogaus valdymui ir žmogų galima “atblokuoti”, bet organizacijai manau ateityje rūpės žmogų valdyti, kitaip sakant bus naudojama socialinei inžinerijai, kuriant organizacijos struktūrą, kurios apačiose reikia zombių ir vergų, skirtų atlikti paskirtą funkciją, kuriai intelektas, asmenybė ir su ja nesusiję interesai paprasčiausiai nereikalingi, todėl psichotroniškai “koreguojami”. Tokia yra galimybė. Ir ji yra reali ir kelia didelį pavojų laisviems žmonėms, kurie organizacijos mechanizmų ateityje bus traiškomi ir su psichotronine lobotomija.

Išgydyti nuo laisvės troškimo galima ir tokiais pažangiais metodais. Bauginimas ir persekiojimas yra praeityje. Naujausiais metodais žmogų išgydyti galima vienos paprastos intervencijos pagalba ir minčių apie laisvę - kaip nebūta, ką jau kalbėti apie realius judesius, kurie organizacijai nereikalingi. Tikėtina, kad tokia lemtis didžiausią pavojų gali kelti žemiausiems sluoksniams, bedaliams, kurių paskirtis yra “juodas” darbas. Taip pat tikėtina, kad tokie metodai gali būti pradėti taikyti prieš maištininkus ir disidentus, kurie savo protu gali kiaurai pereiti per visas organizacijos skleidžiamas semantines haliucinacijas, todėl organizacijos galiai kelia pavojų. Nesakau, kad tokie metodai jau dabar naudojami, nes mano individualus atvejis nesiskaito, bet taip pat nematau jokių pozityvių ženklų, ir psichotroninė lobotomija, kaip viena iš psichotroninio valdymo dalių, yra mano galva labai reali tikimybė.

Ką šiuo metu, kol tokios priemonės nėra masinė realybė, reikia turėti galvoje. Pirma reikia žinoti, kad psichotroninė lobotomija yra reali. Kad jau yra sukurtos ir toliau tobulinamos tokios technologijos. Kad reikia nelaukti, kol tokia agresija prieš žmogų taps realybe ir kurti adekvačią tikrovei teisinę bazę. Reikia stebėti aplinkinius ir save, ir stengtis pastebėti įtartinus požymius savyje ir kituose žmonėse. Reikia skirti dvi “sutrikimo” rūšis, 1) kai jis atsiranda savaime ir 2) kai jis sukeliamas sąmoningos intervencijos. Kitaip sakant reikia matyti ir lyginti ne tik padarinius, bet žiūrėti visą priežasties ir padarinio grandinę. Turėtume išmokti nepainioti pasekmių, kurių priežastys yra skirtingos, nes tokiu atveju jų reikšmė ir statusas skiriasi, nepaisant visų išorinių panašumų. Taip pat reikia ne tik žinoti individualiai, bet ir skleisti žinojimą kitiems.

Kad Europos organizacija kada nors taps fašistine, nenoriu tikėti. Bet kad tokie metodai, kaip psichotroninė lobotomija bus naudojami slaptai, bent jau slaptai tokio susidorojimo aukai, manau tikimybė nemenka. Ir pirma sėkimingo pasipriešinimo sąlyga yra žinojimas apie PSICHOTRONINĖS LOBOTOMIJOS, kuri gali tapti psichotroninio valdymo dalimi, galimybę.

'"valstybės" organizacija' Neurorecepcinė psichotronika

'"valstybės" organizacija'
Neurorecepcinė psichotronika

1) Atkirtis psichotroniniam terorui

Smegenų veikimo supratimas pasiekęs tokį lygį, kad šios žinios sudaro galimybes aktyviai kištis į jų darbą ir valdyti žmogaus sąmonę. Sudėtinga pasakyti, nuo kada tai įmanoma, tačiau galima spėti, kad turėtų būti bent keli dešimtmečiai (trys, galbūt, keturi). Kai buvo padarytas šis proveržis, matyt, kai kurioms valstybės organizacijoms ir kilo idėja užvaldyti žmoniją, įvedant “naują pasaulio tvarką”, kuri iš esmės bus ne kas kita kaip globalinė vergovė. Su psichotroninės vergovės sistema galima užgrobti žmogų pačioje jo šaknyje, sąmonėje, kuri yra smegenyse, ir kurias kontroliuojant, galima žmogaus psichines savybes padaryti tokias, kokių reikia valdžiai. O valdžiai per visą istoriją reikėjo tik paklusnių vergų.

Pasipriešinimas tokiai sistemai yra esminė išlikimo sąlyga, nes masinė kiborgizacija ir psichotroninė vergovė ir šiais principais pagrįsta kastų sistema prilygsta žmonijos sunaikinimui. Pavojus labai realus ir norint apsiginti reikia labai konkrečių atsakymų, nes kai pusiausvyra bus sugriauta ir paremta nauja prievartine sistema, atstatyti buvusią padėtį bus labai sunku ir tai neįmanoma bus nepanaudojant jėgos, o tokia perspektyva nėra viliojanti. Reikia neleisti susikurti tokiai sistemai planetoje, tada nereikės jos griauti. Jeigu tokia sistema vis dėlto susikurtų, tai pašalinti ją bus įmanoma tik karu, o pergalę pasiekti leis tik galios persvara.

Todėl būtinai reikalingi nauji įstatymai, nes šiuo metu galima beveik nevaržomai su psichotronine technika klastoti bylas, naudojant psichotroninį montažą susidoroti su bet kokiu sistemai neįtinkančiu žmogumi. Tai daroma leidžiant sroves per neuronus arba valdant elektromagnetinio lauko, kurį kuria neuronai, potencialus.

2) Psichotroninio užgrobimo rūšys

Psichotroniką galima susikirtyti į tokius porūšius: a) be informacijos įvedimo ir b) su informacijos įvedimu. Pirmuoju atveju sąmonėje nekoduojama jokia reprezentacija, tik valdoma būsena, ar gabumų lygis su psichotronine lobotomija. O antruoju atveju koduojama sensorinė arba kognityvinė reprezentacija arba valdomas elgesys. Apie paprastą psichotroniką, be informacijos kodavimo, jau esu rašęs, čia noriu pasidalinti savo mintimis apie antro tipo psichotroniką, kai į sąmonę perduodama informacija ir koduojamas vidinis objektas.

Šiame bloge daug yra rašyta apie pamatinę žmogaus sandarą ir kaip ši sandara susijusi su tikrove. Šios sandaros pagrindiniai loginiai komponentai yra pirminė ir antrinė tikrovė. Antrinė tikrovė yra sąmonė arba žmogus, kaip pirminės tikrovės, įtrauktos į smegenis, atvaizdas. Šį atvaizdą aš vadinu introjekcija. Iš pirminės tikrovės ateina du dalykai - visa antrinės tikrovės substancija ir mechanizmai ir reprezentacijos formavimui reikalinga informacija. Tad grandinė turėtų būti tokia: pirminė tikrovė-informacija-antrinė tikrovė. Šiuo principu formuojama sensorika, visas pirminės tikrovės aplinkos atvaizdas, parodantis pasaulį. Asmuo gali būti koduojamas panašiu principu. Jis gali ateiti iš pirminės tikrovės kaip pirminė substancija. Bet taip pat gali būti analogiškas principas sensorinei daliai. Tada būtų a) biologinė programa kaip pirminė tikrovė, b) informacija kaip tarpinė grandis į formavimo modulį, ir c) asmens antrinis atvaizdas savivokoje.

Abiem atvejais lemiamą vaidmenį atlieka informacija ir jos įvaizdinimo mechanizmas. Valdant informacijos mechanizmą, galima valdyti tiek sensorinį, tiek asmens modulį. Tokia psichotronika vadinama psichotronika su informacijos įvedimu į smegenis, kuri suformuojama į sąmoningus atvaizdus.

Gali atrodyti, kad tokia psichotronika neįmanoma ir šis įsitikinimas stiprinamas išimant iš viešumos visą mokslinę informaciją, kuri šiuos principus galėtų atskleisti. Todėl manau būtina paviešinti bent hipotetinius samprotavimus apie tai, kaip tokios psichotronikos principai galėtų būtį įgyvendinti siekiant totalinės psichotroninės žmonijos kontrolės. Žinant, galima nesileisti mulkinamiems ir ieškoti būdų, kaip apsiginti.

3) Klasikinė psichotronikos teorija

Klasikinė psichotronikos teorija pagrįsta klasikine erdvėlaiko samprata, kurioje taikoma euklidinė geometrija ir klasikinis linijinis laikas. Kokia pirminės tikrovės tikra sandara pasakyti neįmanoma ir mes apie ją žinome tik iš to kaip ši pirminė tikrovė atvaizduojama sąmonėje. Šis paprastas atvaizdavimas ir sudaro prielaidas euklidinei erdvės geometrijai ir paprastam tiesiniam laikui. Pagrindinis principas yra toks kad signalas per tokį erdvėlaikį sklinda paprastai, arba lokaliai pereidamas per visas tarpines būsenas iš erdvės ir laiko taško A į tašką B. Visi ryšiai vyksta per erdvėlaikyje esančias terpes ir signalas sklinda baigtiniu greičiu. Jokie ypatingi mechanizmai aiškinant netaikomi.

Remiantis šiuo principu, galima iškelti tokius smegenų veikimo principus. Pagrindinis reiškinys yra signalų plitimas per neuronus, kuris įmanomas keliais būdais: a) per plokštumą horizontaliai ir b) iš plokštumos į plokštumą lygiagrečiai (t.y. taškas į tašką). Šioje santraukoje remsiuosi daugiausiai sensorine (jusline) smegenų žieve. Iš principo, galima tarti, kad visų jutimų receptoriai išdėstyti tam tikrose plokštumose, vienas šalia kito. Šitaip jie sudaro somatinius (kūno), skonio, uoslės, garso ir vaizdo receptorių žemėlapius. Paprastas erdvinis įsivaizdavimas leidžia suvokti elementarų principą, kad receptorių plokštumą atvaizduoti neuronuose įmanoma tik tik šį receptorių žemėlapį projektuojant neuronų plokštumą, t.y. lygiagrečiai, taškas į tašką. Toliau dar aukštesniuose centruose šio neuronų žemėlapio informaciją apdoroti galima tik paraleliai, vienas šalia kito. Tai reiškia, kad vėl turi būti plokštuma ir žemėlapio projekcija į plokštumą.

Kita vertus, klasikinės geometrijos erdvė leidžia įsivaizduoti ir signalo sklidimą horizontaliai per plokštumą. Šis principas svarbesnis holistinei integracijai ir makrostimuliacijų receptorių makroplokštumoje iššifravimui, kad būtų galima projektuoti į sąmonės lauką kaip visuminį objektą, ne taškas šalia taško, bet visą reprezentaciją.

Šitaip signalas pakopomis plinta tol, kol pasiekia galutinę stotelę - integruotą sąmonės lauką. Viso objekto suvokimas negalimas renkant po vieną neuroną. Sąmonės objektai visada aprėpia didelius plokštumos plotus, kurie visada suvokiami kaip visuma.

4) Analizatorius

Kaip objektai analizuojami yra sudėtingas klausimas. Bet yra teorija, kad analizės principas yra detektoriai. Detektorius reiškia, kad kai signalas atitinka detektoriaus parametrus, neuronas susižadina ir praleidžia signalą. Jeigu parametrai neatitinka, tai signalas nepraleidžiama ir kažkokiai reprezentacijos savybei nepasakoma TAIP. Tai galima pailiustruoti tokiu loginės programos principu. Yra signalų baigtinis rinkinys ir reakcijų baigtinis rinkinys, kurie sujungti kartu sudaro sudėtinę loginę implikaciją:

jeigu parametras A, tai reakcija B…

jeigu parametras C, tai reakcija D…

Kaip signalas per sudėtinės implikacijos detektorius išsišakoja, tokias reprezentacijos savybes surenka ir toks konstruojamas objektas sensorinėje žievėje. Aišku, tai nėra išsamus principas, tačiau pats bendriausias analizatoriaus mechanizmas galėtų būti toks.

Įdomus klausimas yra pirminės ir antrinės tikrovės ryšys. Aš laikausi “kovariacijos” teorijos, kuri reiškia, kad pirminės tikrovės stimulas ir reakcija kovarijuoja, t.y. stimulas ir reakcija nėra identiški, nėra veidrodinis atspindys, tačiau rinkiniai attitinka vienas prie vieno. Tai reiškia, kad vienam atitinkamų parametrų stimului yra viena reakcija, atsakas ir viena išrenkama savybė, kuri nėra veidrodis. Jeigu ne simbolis, visai neturintis pirminės tikrovės charakteristikų, tai bent jau metaforos lygio kovariacija, t.y. susietas kitimas.

Šie principai reiškia, kad ką smegenys užprogramuotos atvaizduoti, tą ir atvaizduoja, nesvarbu koks stimulas. Jeigu sudėtinės implikacijos detektorius suveikia, tai jis paduoda atitinkamas reprezentacijos savybes.

5) Antriniai atvaizdai

Sensorinė žievė skirta kurti atvaizdus. Receptoriai išorinio stimuliavimo chaosą visada paverčia atvaizdais smegenyse. Imkime pavyzdžiu ekrano atvaizdą. Ekranas iš esmės yra ne kas kita, kaip “fotonų patranka”, skleidžianti fotonų srautus. Šį srautą valdant mikroschemomis, galima jį padaryti tokį, kad smegenyse jis virstu atvaizdu, nes jose atvaizdais virsta visi stimulai, perėję per analizatoriaus sistemas.

Koks simbolinis arba metaforinis juslumas atitinkamai lokalizuotas smegenų žievėje, toks ir kovariacinis atvaizdas. Šitas pirminės tikrovės modelis visada yra nutolęs nuo pirminės tikrovės tikros išvaizdos, tačiau kita vertus, informacijos jame pakanka tam, kad sąmonė galėtų orientuotis aplinkoje ir sėkmingai veikti. Atitikimas, net kovariacinis, gali būti ir labai didelis, o gali būti ir minimalus, bet - pakankamas.

6) Neurorecepcinė psichotronika

Remiantis klasikiniais mokslo įsivaizdavimais, yra tik vienas būdas paaiškinti psichotroniką, kurioje naudojamas informacijos įvedimas į sąmonę. Informacija įvedama ne per išorinius receptorius, bet tiesiai į neuronus. Kitaip sakant, neuronai turi turėti sugebėjimą veikti kaip išoriniai receptoriai. Jeigu toks neurorecepcijos reiškinys yra, tai juo galima pagrįsti technologinio informacijos įvedimo į sąmonę techniką. Jeigu fotoreceptoriai gali iššifruoti iš televizoriaus ekrano sklindančius fotonų srautus ir paversti juos atvaizdu, tai visai įmanoma, kad, kaip ir pirminiai receptoriai, gali veikti ir patys neuronai. Valdant informacijos padavimą į ekraną mikroschemomis, galima jame formuoti atvaizdą, ir valdant informacijos padavimą į neuroreceptorius, galima formuoti atvaizdą sąmonėje. Reikia tik per analizatorių surinkti reikiamas savybes, bent žinoti, kaip jos koduojamos.

Jau sakiau, kad objektas į sąmonę perduodamas holistiniu principu, suintegravus informaciją horizontalioje ir lygiagrečiose plokštumose, ir iššifravus stimuliavimo makroskopines charakteristikas. Neuronus peržengiantis kontūras ir forma, judėjimas iš taško A į tašką B ir t.t. Jeigu sąmonėje objektas suvokiamas holistiškai, t.y. kaip visuma, tai reiškia, kad turi būti ir holistinis kodavimas sinchronizacija ir dažniu, kuriuo sklinda signalas žievėje. Iš šio principo galima kelti hipotezę, kad yra holistinės neurorecepcijos fenomenas neuronų kuriamame lauke, ir žinant reikalingus kodus, galima šį fenomeną išnaudoti psichotroniniam informacijos įvedimui į sensorinę arba kognityvinę žievę ir sukurti joje psichotronines haliucinacijas, kurios naudojamos psichotroniniam montažui, fabrikuojant bylą.

7) Išvada

Mano samprotavimų esmė turėtų būti tokia: psichotronika su informacijos įvedimu būtų įmanoma tuo atveju, jeigu egzistuoja neurorecepcijos reiškinys, t.y. jeigu neuronas smegenyse gali veikti kaip receptorius. Stimuliuojant neuroreceptorių žemėlapius, būtų įmanoma sukelti psichotronines fabrikacijas žmogaus mąstyme, vaizduotėje ar net atminties išvedimo kanale.

Šias psichotronines klastotes prisiuvus žmogui, galima persekioti nepageidaujamus asmenis, fabrikuoti bylas ir susidoroti su žmonėmis. Todėl tokia technika neteisėta ir turi būti uždrausta įstatymais.

Šiuo metu situacija tokia, kad šios technologijos įslaptintos valstybine paslaptimi ir ja mafija gali nekliudomai naudotis žmonių persekiojimui.

2013 m. kovo 25 d., pirmadienis

Pasakėčia

Pasakėčia

Kartą asilas įkrito į šulinį. Pradėjo garsiai rėkti ir šauktis pagalbos. Atbėgo asilo šeimininkas ir susiėmęs už galvos ėmė dejuoti: „Kaip gi jį iš ten ištraukti?“
Ilgai svarstęs galiausiai taip nusprendė: „Mano asilas senas. Nebe daug jam ir liko. Šiaip ar taip juk vis tiek planavau pirkti jauną. Šulinys jau beveik išdžiuvęs. Seniai ketinu jį užpilti ir iškasti kitą, geresnėje vietoje. Tai kodėl gi nepadarius viso to dabar, sykiu nesijaus ir pūvančio asilo dvoko...“
Pasikvietė žmogus į talką visus savo kaimynus. Čiupo visi draugiškai kastuvus ir ėmė užkasinėti žemėmis šulinį. Asilas iškart susivokė kas čia vyksta ir pradėjo baisingai žviegti, o paskui, visai netikėtai, užtilo. Po kelių žemės kastuvų šeimininką įveikė smalsumas ir jis nusprendė dirstelėti.
Atsivėręs vaizdas privertė jį didžiai suglumti. Kiekvieną ant nugaros kritusį gniužulą asiliukas purtė žemyn ir vėliau mindė kojomis. Gana greitai, visų bendram nustebimui, asiliukas pakilo viršun ir galiausiai tiesiog iššoko iš šulinio!
Gyvenime sutiksite daug įvairaus purvo, vis naujais ir naujais gniužulais. Kiekvieną kart, nusipurtykite žemes, kildami vis aukščiau ir aukščiau, kol galiausiai išlipsite iš šulinio.
Kiekviena iškilusi problema – tai akmuo galintis virsti laipteliu. Jei atkakliai ir kantriai tęsite – galite išlipti iš bet kokios, net ir pačios giliausios duobės.