2018 m. rugsėjo 25 d., antradienis

Gilių kava: stiprios sveikatos gurkšnis

Gilių kava: stiprios sveikatos gurkšnis


Ruduo dovanoja ir vertingąsias ąžuolo giles, kurios gurmanų virtuvėje pakvimpa naujų gyvybinių jėgų ir stiprybės suteikiančia kava. Ji nuo seno naudojama toksinams šalinti, kraujui ir visiems organams valyti.
Gilių kavą patariama vartoti diabetikams, kadangi ji mažina cukraus kiekį kraujyje.
Gilės sužadins apetitą, stimuliuos virškinimą, padės nuo visų rūšių apsinuodijimo, viduriuojant. Jos gerina potenciją, mažina prakaitavimą, pasižymi priešuždegiminėmis ir užgydančiomis savybėmis. Ąžuolo vaisiai sumažins ir gerklės, dantų skausmą, sustiprins dantenas. Gilių kavą patariama vartoti diabetikams, kadangi ji mažina cukraus kiekį kraujyje.
Gilės
Kaip pasigaminti?
Gilių kavos galima įsigyti ir jau paruoštos, tačiau pačių gaminta bus ir šviežesnė, ir sveikesnė. Pirmiausia prisirinkite prinokusių, ligos ir kenkėjų nepažeistų (be skylučių) ąžuolo gilių be kepurėlių. Ką tik nukritusios gilės dar gali būti žalios spalvos, bet šiek tiek palaikius jos visos paruduoja. Bet kuriuo atveju, jei giles rinkote nuo žemės, vadinasi, jos jau yra prinokusios, nesvarbu, kokios spalvos bebūtų.
Toliau giles ruošiame tokiu būdu: Aštriu peiliu perpjaudami giles, jas nulupkite (jas gana lengva išlukštenti ir riešutų žnyplėmis). Po to nuo branduolių pašalinkite ploną rudą luobelę. Geriausia tai padaryti daržovių peiliuku, tačiau efektyviausia – užpilti giles verdančiu vandeniu ir porą minučių palaikyti. Bet neperlaikyti! Be to, apdorojant tokiu būdu pakinta gilių savybės, ir jas toliau reikia sparčiai ruošti. Pripilkite į puodą pieno ir virkite jame giles, kol jos suminkštėja (giles piene galima iš pradžių 12–24 val. pamirkyti, o tada virti tame pačiame skystyje 40–60 min.).
Garsi sveikos gyvensenos propaguotoja Ksavera Vaištarienė siūlo ir kitokį būdą: giles pusę paros pamirkyti karštame vandenyje (kad liktų mažiau kavos aitrumą didinančių taninų), tada švariame vandenyje virti apie 20 min.Išvirtas giles susmulkinkite (labai patogu permalti mėsmale). Susmulkintą masę paskleiskite plonu sluoksniu kepimo skardoje ir džiovinkite orkaitėje.
Kai gilės baigs džiūti, padidinkite temperatūrą ir leiskite joms šiek tiek paskrusti. Jei gabalėliai per dideli, galite dar kartą sumalti kavamale (tik nesusmulkinti iki miltų).Kavą naudojame kaip paprastą pupelių kavą. Geriausia yra jau paruoštą gilių kavos mišinį sudėti į verdantį vandenį ir dar pavirti kelias minutes (vien užplikius verdančiu vandeniu gali būti nepakankamai stipri). Pagardinkite kavą pienu, dvigubai veiksmingesnė ji bus, jei vartosite su cinamonu.

2018 m. rugsėjo 24 d., pirmadienis

Ką norite matyti Lietuvos Prezidentu?

Ką norite matyti Lietuvos Prezidentu?

Ką norite matyti Lietuvos Prezidentu?


Kviečiu visus būti sąmoningais ir nepasiduokite sistemos brunkamais kandidatais, kurie niekada netarnavo ir netarnaus Lietuvių Tautai, nes yra valdomi tų, kurie siekia Pasaulinės valdžios, kurią jie vadina, "naujoji pasaulio tvarka"

 Siūlau pasižiūrėti Gerbiamo Juliaus Veselkos pasisakymus, apie Prezidento rinkimus ir kitus, realybę atspindinčius pasisakymus. 


 

Taip pat siūlome pasižiūrėti, Gerbiamo Laisvo ir Nepriklausomo Žurnalisto, Kazimiero Juraičio video reportažą. 





Savo nuomonę parašykite komentaru.

Taip pat galite prareitinguoti savo palaikomą kandidatą.  Galite pasiūlyti ir savo kandidatą į Lietuvos Prezidentus.

Garantuojame teisingus duomenis, kuriuos surinksime Jūsų Visų pagalba.

Kadangi nuolat esame blokuojami Faceboke, prašau visus, kurie yra dar neužblokuoti, pasidalinti ir išplatinti šią nuorodą, kas padėtų pasisakyti, kuo didesniam žmonių ratui.

Dėkojame Jums už dalyvavimą ir tikrų, ne sisteminių, reitingų formavimą

1. Saulius Skvernelis Reitinguojame Saulių Skvernelį

2. Ramūnas Karbauskis Reitinguojame Ramūną Karbauskį

3. Agnė Širinskienė Reitinguojame Agnę Širinskienę

4. Zigmas Vaišvila  Reitinguojame Zigmą Vaišvilą

5. Rolandas Paksas Reitinguojame Rolandą Paksą

6. Rolandas Paulauskas Reitinguojame Rolandą Paulauską

Tikra, laisva ir nepriklausoma žiniasklaida

www.vilmantinas.eu

Donatas pries apgailetina Teisma

Donatas pries Barsauska 2 #3

2018 m. rugsėjo 23 d., sekmadienis

10 paprastų manipuliacijos metodų


10 paprastų manipuliacijos metodų


MANIPULIACIJOS IR MANIPULIATORIAI
Manipuliacija – tai psichologinio poveikio būdas, naudojamas siekiant paslapčia įdiegti į aukos psichiką manipuliatoriui reikalingus tikslus, ketinimus, santykius ar nuostatas, nesutampančius su realiai egzistuojančiais aukos poreikiais. Manipuliacijų auka žmogus gali tapti tiktai tuo atveju, jeigu pats tampa proceso dalyviu ir bendraautoriumi. Manipuliacija – tai ne tiek prievarta, kiek pagunda, žaidimas su žmogaus silpnybėmis ir pažeidžiamomis vietomis. Tas pažeidžiamas vietas lemia žmogaus psichikos ir pasaulėžiūros ypatumai, jo vertybių ir santykių sistemos.
Nėra žmogaus, kuris nebūtų susidūręs su svetimo poveikio pasireiškimais. Manipuliatoriu tapti gali kas tik norite – verslo partneris, viršininkas, šeimos narys, TV laidų vedėjas, politikas ar netgi mes patys.
Žemiau panagrinėsime detaliau dažniausiai pasitaikančius manipuliacijų metodus ir pasipriešinimo manipuliacijoms būdus, kuriuos galima pavadinti priešnuodžiais.
„KOJA DURYSE“
Šį metodą dažnai naudoja turgaus prekeiviai ir prekių platintojai, besibeldžiantys į jūsų butų duris. Jos esmė ta, kad iš pradžių prekeivis įkalbinėja ne pirkti, o viso labo „paragauti“ ar „pasimatuoti“ savo prekę. Šiuo atveju akivaizdūs paprasti, tačiau veiksmingi spąstai psichikai. Iš vienos pusės mums nesiūlo nieko blogo ar pavojingo, mes lyg ir išsaugojame laisvę priimti bet kokį sprendimą. Tačiau pakanka tiktai paragauti ar pasimatuoti, kai pardavėjas iškart užduoda kitą klastingą klausimą: „Na kaip, ar patiko?“ Atsakyti neigiamai nėra lengva, juolab, jei prekė jau krito jums į akį. Dažniausiai tokioje situacijoje jūs atsakote teigiamai. Ir tuo pačiu tartum sutinkate pirkti. Juk nors kalba, atrodytų, eina vien apie išorinį įspūdį, iš tikrųjų pardavėjas klausia „Ar pirksite?“
Tarkime, dulkių siurblių pardavėjai neretai pasiūlo nemokamai pasinaudoti kilimų valymu, tikėdamiesi, kad pakliuvę į šeimininko namus, sugebės juos įtikinti būtinybe pirkti būtent šį dulkių siurblį. Svarbiausia jiems – susitikti akis į akį su klientu, o tada jie jau galės paleisti į arbą savo manipuliacijų arsenalą.
PRIEŠNUODIS: nereikia jaustis nepatogiai, atsisakant įkyraus pasiūlymo. Jūsų kaltės jausmas ir diskomfortas šiuo atveju – tiktai melagingų pažiūrų ir iracionalių nuostatų, kuriomis mikliai žaidžia manipuliatoriai, produktas. Pašalinti tas stygas, kuriomis groja šiuo atveju manipuliatoriai, galima atsisakius troškimo patikti visiems žmonėms be išimties. Liaukitės siekti visada „išlikti aukštumoje“ ir tai pagelbės išvengti daugybės problemų.
SPRENDIMAS „ČIA IR DABAR“
Šios manipuliavimo technikos tikslas – priversti žmogų priimti sprendimą tučtuojau. Manipuliatorius provokuoja ir kartais tiesiogiai reikalauja, kad apsispręsti reikia tuojau pat, „čionai ir dabar“, kadangi „rytoj bus jau per vėlu“. Sukurta maišatis ir emocinė įtampa verčia elgtis mažiau sąmoningai ir ne taip racionaliai kontroliuoti situaciją. Tuo naudojasi įvairiausi aferistai, pradedant geležinkelio stočių vagišiais, baigiant finansinių piramidžių dalyviais.
PRIEŠNUODIS: reikia susikurti sau taisyklę „nepriimti skubotų sprendimų“. Jūs galite dešimt kartų nesmarkiai pralošti dėl skubotų sprendimų, tačiau sekantis toks pat neapgalvotas poelgis gali baigtis grandiozine katastrofa. Ne veltui liaudies išmintis teigia, kad „rytas už vakarą protingesnis“. Kad nepatirtume katastrofos, reikia ne daryti skubų sprendimą, o atsižvelgti į gautą informaciją, atidedant sprendimą tam laikui, kurio prireiks apmąstymui. Skubėkite pamažu.
„KARTAGINA TURI BŪTI SUGRIAUTA“
Pakartojimų technika – dar vienas veiksmingas manipuliavimo protais metodas. Punų karų metu, kai mirtinoje dvikovoje susikibo Kartagina ir Roma, rūstus Romos senatorius Katonas Vyresnysis pagarsėjo savo įpročiu. Pasisakydamas Romos Senate, apie ką bekalbėtų – apie rinkimus į komisijas ar apie daržovių kainas – kiekvieną savo kalbą baigdavo viena ir ta pačia fraze: „O be to, manau, kad Kartagina turi būti sugriauta“. Senatorius turėjo tikslą – pripratinti klausytojus prie šios minties. Toks daugkartinis tos pačios frazės kartojimas galiausiai išties privertė senatorius priprasti prie peršamos idėjos tiek, kad būsimas Kartaginos sunaikinimas tapo jiems visiškai natūraliu dalyku. Iš išmintingo senolio iš pradžių juokėsi, bet galiausiai viskas nutiko taip, kaip jam norėjosi: po kruvinų karų serijos Roma nugalėjo, Kartagina buvo nušluota nuo žemės paviršiaus, o vietą, kurioje stovėjo miestas, romėnai suarė plūgais.
PRIEŠNUODIS: aptikite jums daromą spaudimą, tame tarpe ir pakartojimų techniką. Neleiskite, kad kiekybė pereitų į kokybę, nuolat priminkite patys sau savo pačių pozicijas.
SUNKIAI SUPRANTAMI ŽODŽIAI IR TERMINAI
Tokia gudrybė, kaip protingų žodžių ir sudėtingų sąvokų prikaišiojimas į kalbą gali pašnekovams sukelti įvairias reakcijas. Iš vienos pusės tai sukuria įspūdį, kad aptariama problema labai reikšminga, kad pateikiami argumentai labai svarūs, pasižymi aukšto lygio profesionalumu ir kalbančio tuos žodžius kompetencija. Iš kitos pusės nesuprantamų, mokslingų terminų naudojimas gali išprovokuoti priešingą oponento reakciją, jis gali susierzinti ar pereiti į psichologinę gynybą. Tačiau ši gudrybė pasiseka, kai pašnekovas drovisi paklausti, ką reiškia tas ar anas žodis arba apsimeta, kad suprato ir priėmė pateikiamus argumentus.
PRIEŠNUODIS: nebijokite pripažinti savo nekompetencijos ir prisipažinti, kad kažko nežinote. Žinoti absoliučiai viską – neįmanoma. Svarbu ne erudicijos lygis, o noras ir siekis sužinoti tai, kas naudinga ir reikalinga. Absurdiška kalti mintinai žodynus ir enciklopedijas. Patys patikimiausi priešnuodžiai tokioms manipuliacijoms – kai nebijote, kad kažkas sužinos, jog jūs kažko nežinote.
ATVIRKŠTINIS NORAS
Šios technikos pagalba kažko siekiama, atkakliai išreiškiant norą ir pageidavimą, priešingą tam, ko iš tiesų norima. Dėmesio akcentavimas ties pageidautinu prašymo išpildymu (pavyzdžiui, nuolat kartojant prašymą), suerzina ir sukelia norą atsisakyti tą prašymą išpildyti. Ir provokuoja padaryti viską atvirkščiai. Šitą antagonizmą ir panaudoja manipuliatoriai.
Pavyzdys: savo žinomame maldavime „Daryk su manimi ką tik nori, Lapine, tiktai nemesk manęs į šitą erškėčių krūmą!“ (iš Hariso knygos „Dėdulės Rimuso pasakos“) Triušis-manipuliatorius tikėjosi kaip tik atvirkštinio efekto. Žinoma, Lapinas metė jį būtent į tą patį erškėčių krūmą, kuris, kaip žinia, yra gimtieji gabaus manipuliatoriaus Triušio namai.
PRIEŠNUODIS: prieš susierzindami dėl prašančio žmogaus įkyrumo ir prieš nuspręsdami padaryti atvirkščiai, pamėginkite užduoti sau klausimą apie pašnekovo tikslus ir tikruosius tokio elgesio motyvus.
„MASIŲ NUOMONĖ“
Naudojant šį metodą, parengiamas rinkinys samprotavimų, pasisakymų, frazių, kurios sudaro įspūdį, tarsi „tai daro visi“. Kalba, pavyzdžiui, gali prasidėti žodžiais: „Visi normalūs žmonės supranta, kad…“ arba „Nė vienas sveikai mąstantis žmogus neprieštaraus, kad…“ ir panašiai. Pasitelkus „bendrą platformą“, žmogui išprovokuojamas įsitikinimas, kad dauguma žmonių, kurių nuomonė jam reikšminga, laikosi būtent tokių vertybių ir pritaria būtent tokioms idėjoms.
PRIEŠNUODIS: atkreipkite dėmesį į apibendrinimus. Juos galima atpažinti pagal tokius žodžius kaip „visi“, „niekas“, „visur“, „niekur“, „visada“, „niekada“ ir panašiai.
PERKLAUSIMAS AR PASITIKSLINIMAS NE LAIKU IR NE VIETOJE
Naudojant šia manipuliaciją, efektas pasiekiamas tokiu būdu: manipuliatorius apsimeta, neva nori smulkiau kažką išsiaiškinti. Jis nuolat perklausia jūsų, tačiau jūsų žodžius atkartoja tiktai iš pradžių. Toliau jis tik dalinai kalba apie tą patį, suteikdamas jūsų paakytiems žodžiams kitą prasmę. Tuo jis pakeičia bendrą išsakytų žodžių reikšmę savo naudai.
PRIEŠNUODIS: reikia būti labai dėmesingam, kai oponentas perklausia kažką, ką jūs pasakėte. Visada įsiklausykite, apie ką jums kalbama ir pastebėję apgaulę, patikslinkite savo žodžius. Ir netgi tuo atveju, kai manipuliatorius apsimeta, jog nepastebi jūsų noro dar kartą paaiškinti savo poziciją ir stengiasi persimesti į kitą temą.
DIRBTINIS ABEJINGUMAS ARBA PSEUDO NEDĖMESINGUMAS
Technikos esmė ta, kad manipuliatorius stengiasi kuo abejingiau reaguoti į gaunamą iš pašnekovo informaciją ir į patį pašnekovą. Taip jis sukelia oponentui nesąmoningą siekį bet kokia kaina įtikinti manipuliatorių savo reikšmingumu. Manipuliatoriui belieka tiktai valdyti iš objekto plūstančią informaciją, atrenkant tuos faktus, kurių objektas visiškai nesiruošė jam atskleisti.
PRIEŠNUODIS: Neskubėkite mesti ant stalo visų kozirių. Griežčiau kontroliuokite savo emocijas ir elgesį.
BAIMĖ
Naudojimasis žmonių baimėmis – vienas mėgstamiausių visų rūšių manipuliatorių metodas. Labai dažnai jie pasinaudoja tuo, kad žmogus yra nepakankamai informuotas. Vaikystėje mus baugino tėvai: „Blogai elgsies – areštuos dėdė policininkas“, „Blogai mokysies – tapsi kiemsargiu“. Dabar viršininkai baugina atleidimu iš darbo, sutuoktinis – skyrybomis, draugai – santykių nutraukimu. Netgi televizorius baugina mus niūriomis naujienomis, o reklama – kariesais, mikrobais unitaze ir prakaito kvapu.
PRIEŠNUODIS: išsiaiškinkite, kiek reali yra grėsmė. Pasitikslinkite grėsmės laipsnį ir tikimybę, pasinaudodami nepriklausomais ir patikimais informacijos šaltiniais, visų geriausiai – keliais iš karto.
PRESUPOZICIJA
Žmogaus smegenys turi ypatumą automatiškai prikurti informaciją, kuri buvo praleista sakinyje. Partneriai gali pateikti vienas kitam pasirinkimo iliuziją: „Tu duosi pinigų man dabar, ar rytoj?“. Presupozicija – „tu vis tiek man duosi pinigų“. „Kokia valiuta jums bus patogiau sumokėti?“ Presupozicija – „jūs sumokėsite“. Kitas pavyzdys: „Parašykite mums, dėl ko mėgstate „Galina Blanca“? Meilė šiam prekybos ženklui pateikiama kaip aksioma. Variantai dirbtinai susiaurinami iki „dėl ko“. Ir dar vienas kuklus pasirinkimas – rašyti ar nerašyti. Arba, kaip klastingai suformulavo savo klausimą Karlsonas: „Tu nustojai gerti rytais konjaką?“ Atsakymas „taip“ arba „ne“ vienodai pastato pašnekovą į nepatogią padėtį. Gintis nuo presupozicinių kaltinimų gali nepakakti laiko ir argumentų. Šį metodą dažnai naudoja polittechnologai juodajame PR’e.
Pastaba: Presupozicija (iš lotynų prae – priešakyje ir sup positio – pakišimas) – tai ne pasisakymai, bet informacija, kuri gali būti suvokiama kaip pasisakymas. Tai, kas pokalbyje laikoma „tiesa“, kurios net neverta ginčyti ir aptarinėti.
PRIEŠNUODIS: išsisukimo nuo tokio manipuliacijos metodo taktika panaši į tą, kuri naudojama priešinantis nebyliems klausimams. Esmė tokia: nesutikti su peršamais manipuliacijos rėmais, garsiai paskelbti savo įvykių versiją ar požiūrį į situaciją.

Prezidentas R. Paksas: Neturi likti ginklų ir kariuomenių Baltijos šalyse bei Karaliaučiuje

Prezidentas R. Paksas: Neturi likti ginklų ir kariuomenių Baltijos šalyse bei Karaliaučiuje

Šį savaitgalį savo vizitą Baltijos šalyse pradeda popiežius Pranciškus. Lietuvai, Latvijai ir Estijai šis ypatingas įvykis neabejotinai taps svarbus ne tik istorinio nacionalinio valstybingumo šimtmečio minėjimo prasme.
Niekas nevyksta atsitiktinai, kuomet žvelgiame į pasaulį atvira širdimi. Daugybė paprastų žmonių nuoširdžiai laukia susitikimo su Šventojo Petro įpėdiniu, jo žodžio, žvilgsnio, bendros maldos čia ir dabar.
Jautrumas ir atidumas leidžia mums giliau suvokti įvykius, atveria ženklus, kurie byloja apie svarbiausias mūsų gyvenimo reikšmes. Suvokiame, jog Šventoji Dvasia gali perkeisti mūsų protus ir širdis per vieną akimirką.
Popiežius Pranciškus atvyksta į mūsų šalį sustiprinti krikščionišką viltį ir tikėjimą. Katalikų bažnyčios ganytojas žmonėms neša taikos ir geros valios žinią, skatinančią kurti teisingą ir brolišką visuomenę.
Šiandien Lietuvai labiausiai reikia taikios ir solidarios tarnystės visų labui. Bet užkietintos širdys dažnai būna storžievės, kai esame akli ir kurti kitų kančioms ir nelaimėms.
Kaip teigia popiežius Pranciškus viename savo apaštališkųjų paraginimų apie Evangelijos skelbimą šiandienos pasaulyje, „dvasinis pasaulietiškumas verčia kai kuriuos krikščionis kariauti su kitais krikščionimis, kliudančiais jiems siekti valdžios, prestižo, pasitenkinimo ir ekonominio saugumo. O kai kurie, kurstydami nesutarimų dvasią, nustoja gyventi nuoširdžiu priklausymu Bažnyčiai. Užuot priklausę visai Bažnyčiai su jos turtinga įvairove, priklauso tam tikrai grupei, kurią laiko skirtinga ar ypatinga.“
Šiandien Lietuvos politikos lauke dominuojančios „ypatingos grupės“ veikla itin prisodrinta tos nesutarimų ir kurstymo kariauti vienus su kitais aistros, kuri baigia užgožti bet kokią mūsų tautos ir nacionalinės valstybės raidos perspektyvą.
Kiek tuščios vaidybos ir fiktyvios politinės veidmainystės dar laukia mūsų visuomenės būsimųjų Respublikos Prezidento rinkimų fone, kuomet primygtinai siekiama visus priversti neva tai laisvai apsispręsti už valdančiųjų rato statytinį, kuris garantuotų dabartinės vidaus ir užsienio politikos krypties tęstinumą.
Akivaizdu, jog jau dabar didžiąją Lietuvos politinės darbotvarkės dalį užima klausimai, susiję su būsimojo dabartinės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės įpėdinio atvesdinimu į Daukanto aikštės rūmus.
Pastaruoju metu Seime vis daugiau iečių sulaužoma dėl įvairiausių tyrimų komisijų, kurių veikla ir išvados dažnu atveju praeina be teisinių bei politinių pasekmių, tačiau vis labiau varžo piliečių kūrybiškumo laisvės ir demokratijos judesius, skaldo bei supriešina visuomenę, didina žmonių nusivylimą savo valstybe.
Šiuo atveju, tikru akibrokštu didžiajai visuomenės daliai popiežiaus vizito išvakarėse reiktų laikyti Lietuvos užsienio reikalų ministro vizitą į lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų būstinę pareikšti savo solidarumo ir pranešti urbi et orbi, jog Vilniuje pastaruoju metu kyla smurto protrūkiai, susiję su visuomenėje tvyrančia neapykanta homoseksualiems asmenims.
Kito tokio nevykusio „politikos darymo“ atvejo kaip šis diplomatijos šefo įvykdytas viešas aktas negalėčiau prisiminti per visą naujausių laikų Lietuvos istoriją.
Nežinau, ar savo apsisprendimu, ar paakintas Respublikos Prezidentės ministras nutarė pademonstruoti savo įsitikinimus vaivorykštės spalvomis nuspalvintoje buveinėje, tačiau tai tik dar kartą patvirtina, jog privilegijuotieji visuomenės sluoksniai visiškai negerbia pamatinių lietuvių tautos vertybių ir nesuvokia tarnystės savo valstybei esmės.
Šiame kontekste visuomenei tikrai nelieka „skolingas“ ir krašto apsaugos ministras, kurio vadovaujama ministerija pastarosiomis dienomis suskubo parengti ir pateikti Seimui Karo prievolės įstatymo pakeitimus.
Kaip buvęs diplomatinio fronto kareivis, dabartinis krašto apsaugos ministras ištikimai tarnauja tai politinės sistemos daliai, kuri tampriais saitais yra suaugusi su įtakinga tarptautine karine biurokratija, kuriai terūpi tik savi apetitai nacionalinių biudžetų lėšoms: ginkluotei, karinei amunicijai, logistikai ir propagandai.
Vadovaujantis tokia pražūtinga logika, Lietuva jau yra virtusi tikru konfrontacinės politikos bastionu ir paribio vieta kariniams manevrams.
Tuo tarpu mūsų visuomenei bandoma įteigti, jog dabarties pasaulyje, kuris yra draskomas karų ir smurto arba yra sužeistas paplitusio individualizmo, skaldančio ir vienas prieš kitą nuteikiančio žmones, kiekvienam vaikantis savo asmeninės gerovės, tai yra vienintelė teisinga valstybės politika.
Kiekvienas mąstantis žmogus suvokia, jog absoliučiai neperspektyvu net ir keleriopai padidinti valstybės viešųjų finansų išlaidas karinėms reikmėms.
Kariuomenė nėra ir negali būti socialinis projektas. Todėl šiuo atveju, krašto apsaugos ministro kalbas apie tarnybinius atlyginimus mobilizuotiems karo prievolininkams karo padėties metu vertinu kaip visišką nesusipratimą.
Esu įsitikinęs, jog dabarties iššūkių kontekste Lietuvos politikos strategija ir užsienio politikos kryptis turi būti kardinaliai pakeista.
Jos pagrindą turėtų sudaryti tokių tarptautinių iniciatyvų paketas, kuris laiduotų ne naujų karinių vienetų kūrimo užmojus, o laiduotų taiką, plėtotų valstybių ir visuomenių dialogą ir solidarumą.
Lietuvių tauta, labiausiai kentėjusi nuo karo ir priespaudos, turi liudyti pasauliui kitokią dvasią.
Tai reiškia rasti savyje potencialo suformuluoti ir nešti pasauliui naujas idėjas ir politikos iniciatyvas, nei tas, kurios šiandien yra persmelkusios mūsų valdančiųjų ir užvaldžiusios mūsų valdančiųjų protus.
Manyčiau, jog šiandien būti užliūliuotais dvidešimtojo amžiaus idėjomis yra per mažai ambicinga laikysena.
Pasisakyčiau už tai, jog Lietuva inicijuotų Baltijos valstybių ir Karaliaučiaus srities demilitarizavimo susitarimą, kaip ilgalaikę taikos Europoje ir visame pasaulyje programą.
Esu įsitikinęs, jog visos diplomatų ir mūsų politikų pastangos turi būti mobilizuotos, jog šioje pasaulio dalyje niekam nekiltų noras žvanginti ginklais ir bauginti vieni kitus karine agresija.
Lietuva gali ir turi prisiimti lyderystę bei atsakomybę už taikaus dialogo tarp Europos Sąjungos, Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų iniciatyvą.
„Tarpusavio priklausomybė įpareigoja mus galvoti apie vieną pasaulį, apie vieną bendrą projektą“, – sako mums popiežius Pranciškus enciklikoje apie rūpinimąsi bendraisiais namais.
Tikiuosi, jog išgirsime.

2018 m. rugsėjo 22 d., šeštadienis

Pasaulio Elitas Pasiekė Ko Norėjo: Dauguma Žmonių Jau Virto Avinų Banda

Pasaulio Elitas Pasiekė Ko Norėjo: Dauguma Žmonių Jau Virto Avinų Banda

Žinomas Čilės rašytojas ir filosofas Dario Salasas Someris, knygos „XXI amžiaus moralė“ autorius, pašventė savo gyvenimą klausimų, susijusių su žmogaus paskirtimi, jo egzistavimo šiame pasaulyje prasmės, tyrinėjimu. Ir būtent dabar, kai prasidėjo planetoje tarpusavyje kovojančių jėgų poliarizacija, šitie klausimas įgauna mums visiems didelį aktualumą, rašo tinklalapis seimairnamai.eu.
Dario nuo vaikystės atrodė, kad su mūsų pasauliu „kažkas ne taip“, kad žmonija gyvena pagal kažkokias neteisingas taisykles ir kad jeigu neįvyks kardinalių pokyčių žmonijos gyvenime, tai ji neišvengiamai žus – judėdama ankstesniu technokratiniu keliu, ji sunaikins planetą ir pavers žmones bedvasiais robotais.
Filosofo nuomone, reikia būtinai keisti dabartinę švietimo ir mokslo sistemą, kuri suskaldė žinias apie mus supančią realybę į daugybę absoliučiai nesusijusių tarpusavyje mokslo disciplinų, kas iškraipė mūsų realybės suvokimą.
Mūsų požiūris į mus supančią realybę tapo toks pats fragmentuotas ir nepilnas, kaip ir visas mūsų mokslas. Mes praradome ryšį su mus supančiu pasauliu, praradome galimybę suvokti vieningus dėsnius, kurie valdo visą Visatą. Tuo pat metu mus bombarduoja absoliučiai nereikalingos informacijos srautai, dar labiau iškraipantys realybę.
Štai ką jis kalba apie visa tai:
Žmonės gyvena su aptemusia sąmone. Jie neturi gilaus supratimo apie save ir apie juos supančią realybę. Čia ir slypi mūsų problema, visos žmonijos problema. Mūsų protams neužtenka gilumo. Tai tas pats, kas važiuoti automobiliu per tirštą rūką: kelią lyg ir įžiūri, o lyg ir nesimato.
Manau, kad žmonija išklydo iš kelio, pasiklydo abejonių, pertekliaus, informacijos ir proto trūkumų džiunglėse. Ir man atrodo, kad mūsų uždavinys – vėl atgauti savo vientisumą. Tačiau atgauti jį bus nelengva. Tam prireiks geriausių planetos protų pastangų. Mes nematome situacijos rimtumo, neįsivaizduojame, kas vyksta, kadangi kiekvienas panirome į savas fantazijas, į savas problemas. Ir tai labai liūdina.
Mes nemokome žmonių būti žmonėmis. Mes mokome siekti materialių rezultatų. Mokome užsidirbti pinigų, pelnyti šlovę, užtikrinti sau materialią gerovę. Švietimas nekelia sau tikslo iškelti žmogų į aukštesnį sąmoningumo lygmenį.
Kol kas žmonės gyvena tarsi žaisdami, eikvoja daug jėgų besivaikydami materialių gėrybių, siekia maksimalios gyvenimo kokybės. O gyvenimo kokybę jie įsivaizduoja tiktai materialią, neieško jos savo viduje. Dėl to susiklostė savotiška bendra koncepcija: „bandos“ koncepcija, kurios pagrindą sudaro šabloniški samprotavimai ir reklaminiai šūkiai.
Mes nežinome, kiek informacijos gali sutalpinti mūsų smegenys, tačiau akivaizdu, kad yra kažkokia riba. O mus kiekvieną dieną bombarduoja informacija – be paliovos, be sustojimo. Tai tas pats, kas be paliovos kimšti į save maistą, neleidžiant jam iki galo susivirškinti. Žmogus išsipūstų ir skrandis galiausiai plyštų. Tačiau kadangi šiuo atveju kalba eina apie informaciją, tai žmogus paprasčiausiai pasiklysta jos srautuose ir nebemato realybės tokios, kokia ji yra.
Vienas Antikos mąstytojas sakė: „Aš mąstau, vadinasi, aš egzistuoju“. Mano manymu, jis klydo. Niekas iš mūsų nemąsto pats. Už žmogų tai daro jo gaunama informacija. Ji patenka į smegenis ne per sąmonę, o per pasąmonę. Kaip veikia pačios geriausios reklaminės agentūros? Jos stengiasi, kad jų siunčiama žinia kaip galima stipriau įsitvirtintų smegenyse, o tam reikia veikti per pasąmonę.
Rezultatas – pas mus prisikaupia informacijos, kurios mes neapmąstome – paprasčiausių informacinių šiukšlių klodai.Mes nepakankamai atviri, nepakankamai dėmesingi, kad suvoktume, kas vyksta. Dažnai prisimenu didį mokslininką serą Arturą Elingtoną. Jis sakė, kad žmogus gali matyti tiktai, ką jau turi savo sąmonėje. Jis turėjo galvoje suvokimą. Mokslininkas tvirtino, kad žmogus mato ne tai, kas yra aplink jį, o savotišką aplinkos fotografiją, kurią padarė jo protas.
Daug žmonių, daug mokslininkų pritaria šiam požiūriui ir mano, kad realybės neįmanoma suvokti tiesiogiai, nes kiekvienas žmogus yra paniręs į savo nuosavą pasaulį. Mūsų suvokimas nepilnavertis. Kiekvienas iš mūsų gyvena nuosavame pasaulyje, savo fantazijų pasaulyje. Žmogus turi būti žymiai atidesnis, kad pamatytų realybę tokią, kokia ji yra. Tačiau tai labai sudėtinga, nes mūsų niekas nemoko to daryti.
Man labai įdomus faktas, kad mūsų pasaulyje nebeliko mąstytojų. Jų daugiau nebėra. Senovės Graikijoje nebuvo universitetų ir diplomų. Šiandien pas mus minios žmonių su aukštuoju išsilavinimu, su pirmaklasiais diplomais, tačiau pasaulis dar niekada nebuvo tokioje prastoje situacijoje, jei kalbėsime apie brolybę, mokėjimą gyventi vienas šalia kito, apie dvasines vertybes.
Tai kas gi vyksta? Visas pasaulio vyriausybes su visais jų ministrais ir patarėjais, sudaro geriausių universitetų absolventai, tačiau jie negali priversti pasaulio eiti tinkama kryptimi, negali padėti žmonėms geriau vienas kitą suprasti, negali padaryti pasaulio harmoningesnio.
Manau, kad tokioje beviltiškoje situacijoje vienintelis dalykas, ką gali padaryti žmogus – tai panirti į savo vidinį pasaulį, pažinti save. Ištyrinėti save ir savo gyvenimo būdą, suprasti, kodėl jis daro vienus dalykus ir bijo daryti kitus. Ir tokiu būdu išmokti giliau pažvelgti į gyvenimą, išmokti atskirti fantazijas nuo realybės.
Dabar jau daug kas pradeda suvokti, kad raktas į daugelio žmonijos problemų sprendimą glūdi ne nesibaigiančiose lenktynėse dėl materialių gėrybių ir ne informacinių šiukšlių vartojime. Priešingai – būtina ieškoti to rakto savo pačių viduje, o tai įmanoma tik nustojus kimšti į pasąmonę mus persekiojančius informacinius srautus, kurie mus paverčia vergais-biorobotais bedvasiame technokratiniame pasaulyje. Reikia ugdyti savo pačių sąmonę.